Norėčiau užmegzti santykius...

Jau kurį laiką, gal metai ar du, negaliu užmegzti ilgalaikių normalių santykių,l kažkai visos pažintys trunka neilgiau mėnesio ir jos kažkur diongsta, arba aš pajaučiu, kad tai ne mano žmogus. Jau prarandu viltį. Atrodo neesu ir baisuoklis, ir kazkaip bendra kalba greitai suprantu, bet jau imu galwoti, kad esu beviltiskas ir kad nebeturesiu normaliu santykiu ir ilgalaikes parneres. Gal as per greitai, o gal per letai einu i kontakta? Gal per mazai pasimatymu? O gal per daug? Nežinau, kaip tas moteris perskaityti, užburta knyga jos man.

.....bandyk pažinti save,nuo to reikėtų pradėti.....ir sužinok,ko nori.O kai imsi "skaityti",daryk tai lėtai ir atidžiai,kad ko nepraleistum.Kaip pirmoj klasėj,kai raidės dar neklauso ir "nelimpa"viena prie kitos...viskam reikalinga patirtis ir supratimas.O burtai.....gal ir gerai,kad kartais jie per greit neišsisklaido ))

Ir as norėčiau... ir man panašios mintys kyla. Bet vilties neprarandu, stengiuosi būti čia ir dabar, gyventi, priimti šį periodą kaip pažinimo, "augimo", ieškojimo. Mano mama sako, kad kai atsipalaiduoji nuo noro turėti ir nebesitiki, tuomet ir įvykdta geriausi dalykai. Gal taip ir yra - ir neviltyje galima įžiūriu viltį. .

Gal jūsų reikalavimai per dideli ir jūs traukiate moteris su panašiais per dideliais reikalavimais? Paanalizuokite, dėl ko nutraukia su jumis draugystę? Vis tiek turite kokią mintį ar nuojautą. Gal moterys pačios pasufleruoja, duoda suprasti kodėl nutraukia? Pasvarstykite - ar nepamelavote ko, ar nebuvote grubus... Na čia jau kraštutinumai. Kur jūs einate susitikę irgi turi reikšmę. Jau tikriausiai žinote per daug ar per mažai pasimatymų - jei ne, galima paklausti jos. 2 pasimatymai į savaitę manau normalu. Netikusiu save laikyti nėra ko - tiesiog nepataikėte dar ant savos. Daug kam taip būna.

dauk kam taip būna nieko tokio tai ne tragedija yra baisesniu dalykų,svarbiausia nepulti i neviltį reik mokėt susitaikyt su tuo ko negali pakeist juk mylėt save negaliu gi priverst nesu aukso gabalas ar milijonas kad patiktčiau na ir kas kai numirsiu tai užkas, gal aš ir ne kas bet man ir taip bus gerai galima priprast.

Na is vienatves nemirstama. Tiesiog kolkas, kol nieko gero nepavyksta, uzsiimti kitkuo - veikla kuri miela sirdziai ar tiesiog naudinga kitiems. Ir niekada saves negrauzti uz tai, kad man tiek metu o vis dar vienas ar viena... Niekada negalim zinoti, kada tas zmogeliukas ateis i musu gyvenima, kuriam pakaks tik zvilgsnio...

taip bet ir niekada gali nezinot kad neateis o gal iš tikro neateis kas ten žino.

Vadinas nelemta! Bet juk gyvena ir gana prasmingai gyvenimus nugyvena ir vienisi zmones.

voVo cia tai teisingai pastebeta ir nebutinai prasmingai nugyvent o gyvent kad kitiem nekenktum ir bent jau nors netrugdytum kita vertus prasmingas gyvenimas tai irgi laikina nors garbinga viska sunaikina laikas net prasmę.Jiasvisagalis ir niekas jo nesustabdys

Vo cia tai teisingai pastebeta ir nebutinai prasmingai nugyvent o gyvent kad kitiem nekenktum ir bent jau nors netrugdytum ir nebutum našta, kita vertus prasmingas gyvenimas tai irgi laikina nors garbinga viska sunaikina laikas net prasmę jis visagalis ir niekas jo nesustabdys