Normalios merginos baigia išnykti?

Ačiū nuoširdžiai, Kora . Man būtų dar smagiau, kad ir kiti tikėtų.

O ar nepagalvojai, kad tai tik atsitiktinumas, kad sutikai tada, kada tikėjai kažkuo? Aš visada tikėjau, kad yra gerų, rimtų vaikinų, bet jau n metų kaip nesutinku Jo nors tu ką.. Tad tikėjimas čia niekuo dėtas

Ir dar, sakai - sutikai, ar po kurio laiko nepaaiškės,kad tai buvo tik dar vienas eilinis, toks kaip ir prieš tai? Tik laikas patikrina ar žmogus šalia - tikrai tavasis.

Na reiktu pazymeti cia ir toki dalyka, kad neuztenka vien tik sutikti zmogu, kuris yra "normalus", kas is to, jeigu abu zmones yra normalus, bet neturi jokiu bendru pomegiu, pvz , tai kas vienam zmogui yra visas gyvenimas (kalbant apie veikla), kitam gali buti visiskas 0 (ir atvirksciai), neisivaizduoju kaip tokie santykiai gali kazkokia perspektyva tureti, todel ir yra tos paieskos tokios sunkios.

ir viena ir kita visiškai teisios, tik žmonės visiškai nesusišneka.

Ne, Mergina, tai tikrai ne atsitiktinumas. Tikiu, kad tai kas mums nutinka yra mūsų minčių, poelgių, o ypač ketinimų išdava. Visada giliai širdyje norėjau sutikti artimą sielai žmogų - bet vis save stabdžiau, ištisus 7 metus. Tai vaikai, tai mokslas "trukdė", tai vis negera mintis "visi vyrai tokie" prasiskverbdavo. O dabar tiesiog atsipalaidavau ir leidau Jam ateiti. Tiesa, nevalia to labai karštai trokšti - gali būti priešingas efektas. Reikia tarsi lengvai, su viltimi ir džiaugsmu plaukti pasroviui. Na, čia aš mokinu, o vis tiek visiems yra skirtingai. . Bet dėl vieno esu tikra - turime tai, ką galvojame. Man pasitvirtina 100%. Sakau "sutikau", o kas bus po kiek laiko - nežinau. Tame ir esmė, kad žmonės daro klaidą: gyvena arba praeitimi arba ateitimi. Betgi praeitis jau praėjo, o ateitis tik ateis. Tikrasis mūsų gyvenimas yra [u:2o2g8c9g]dabartis[/u:2o2g8c9g]. Va gal ir yra jūsų klaida, kad pernelyg dvejojate: tas ar ne tas šalia jūsų žmogus. Aš nedvejoju: man nuostabiai gera ir džiaugiuosi tuo , ką turiu ŠIANDIEN. Pagarbiai - Samanta.

Dziaugusi nuosirdziai del Jusu laimes. Bet kaip galima netroksti, jei is tikruju to labai lauki ir labai nori? Apsimesti paciai pries save? Hm, taip nemoku. O ir mano ketinimai, ir mintys geros, ir pati esu rimta, ir kitame asmenyje pirmiasuiu vertinu tikrasias vertybes, o ne pinigine, ir taip n laiko Jusu teorija nepasitvirtina:) Gal ji tik Jums galioja (?) (mastau). Perfrazuosiu Jusu viena minti, turime tai - ko nusipelneme, tai, ka esame pasiruose priimti:) Jus, matomai, laukdama 7erius metus tikrai nusipelnete, bet gal pasinaudosiu Jusu patarimu.., dar turesiu vilties, gal ant senatves ir man laime nusisypsos. Tik klausimas, ar man tada jau to reikes

As nedvejoju, anaiptol, uzmezgusi pazinti su vaikinu, visada greit suprantu, kad tai ne tas, nera dvasinio rysio - ir baigta, nesirutulioja santykiai. O ir nuojauta turiu.
Bet aplinkiniai is tokio mano laukimo tik saiposi, vadina naivuole, sako veltui savo jaunyste leidziu, galima buti su tuo kas patinka - ir to uztenka iki kito geresnio. Ir zinok kas teisus. Ar laikui prabegus neapkabinsiu tik iliuzija.

Mergina, o tu taip isivaizduoji, kad tas supratimas, kad pvz vaikinas stovintis kitoj maximos eilej yra butent tas vienintelis ir nepakeiciamas, ateina is niekur? Kazkokiu mistiniu savybiu turi, jei vienas sakinys tau viska apie zmogu pasako

Gerai yra pasakyta - jei dabar manai, kad "nenori laiko gaisti su bet kuo", tai ateis laikas, kai tiesiog neturesi to laiko "gaisti" SU KUO

Miela Mergina, sunku pasakyti, kodėl yra taip kaip yra jums. Aš nelabai laukiau ir nelabai norėjau, netgi prisipažinsiu, man ne iš karto žmogus patiko...praėjo nemaža laiko, kol įžiūrėjau nuostabias savybes - tokias, kokių ieškojau.Tiesiog žiūrėjau į visas susipažinimo situacijas kaip į žaidybines, nuolat turėdama omeny, kad gyvenimas yra tarsi teatras, bet buvau visada nuoširdi, neapgaudinėjau (tuo skiriasi nuo teatro vaidybos). Jaučiau, kad ir be žmogaus šalia mano gyvenimas gali būti laimingas. Bet niekada jis nebus toks laimingas, kaip su žmogumi. Tai visai kitokia laimės pakopa. Suprantu, kad jaunai merginai/moteriai yra labiau aktualu sutikti žmogų nei brandesnio amžiaus moteriai, vien jau dėl būsimųjų palikuonių. Gal kažkuria prasme jūs dar nepasiruošusi priimti žmogaus, tokio, kokio norite? Nes jūs, jaučiu, esate subtili, neeilinė - jūsų nepatenkins bet koks variantas, todėl ir pasirinkimas sumažėja. Mano kriterijai taip pat aukšti ir panašūs į jūsų:svarbu dvasinis ryšys - o jis toks retas.. Man regis dažniausiai šeimos išyra dėl dvasinio ryšio nebuvimo, netgi tiems, kurie tam ryšiui neteikia ypatingos reikšmės. Turėkite vilties, kantrybės, humoro ir gero nusiteikimo - ir jums tikrai neteks laukti senatvės .

Ačiū už supratimą, matyti, kad kažką panašiai jau pergyvenote ir žinote ką kalbate
Kiekvieną kartą, pamačiusi žmogų, suradusį savo laimę, įsižiebia man vilties ugnelė, kuo daugiau tokų žmonių - tuo ji smarkiau dega, ir tuo laimingesnė esu:) Ačiū. Atėjo nauji metai, ir tai puiki proga pradėti viską iš naujo, pamiršus senųjų nesėkmes.
O Jūs , matomai, gavote gyvenimo dovaną Branginkit ir saugokite ją, nors..Jūs ir pati žinote ką reikia daryti

Nea, ateis laikas, kai sutiksiu žmogų, kuriam padovanosiu viską kas geriausia, o ne tai kas liko po n partnerių. Ir už tai jis bus dėkingas ir laimingas. Mistinių savybių neturiu, bet gerai pažįstu save, žinau ko noriu iš gyvenimo ir žmogaus šalia, neblogai ir kitus perprantu..ir supratimas neateina iš niekur (pasak tavęs) bet man pakanka ir vieno pabendravimo, kartais poros, kad žinočiau ar gali išsirutulioti į tai ko noriu, ar ne. Vien tam, kad nebūti vienai, neketinu savęs dalinti