kas tai per jausmas?

... o istorija tikrai ilga ... 2008 - 03 - 08 mane paliko mergina, isdraugavome puse metu, matemes bene kasdien. sunkiai susitaikiau su tuo, kad jau esu vienisas, atsikeliau gyventi is mamos pas teti, nes ten nebegalejau toliau gyventi... mamos kaimuke gyvenau 2 metus, o vilniuje pagrinde visa gyvenima, tad gryzus nebuvo labai sunku cia isitvirtinti. bet susiduriau su tokia problema, nerandu merginos, nezinau kodel, lyg ir neblogas berniokas esu, bet esu labai paprastas ir ieskau paprastos merginos, bet kad nebutu visiska "????" ... interneto pazinciu turiu tikrai daug, daug merginu, bet realiai galima sakyti neiseinu is namu, nezinau kodel. ir visai nesenai susipazinau su mergina, ji ne viliete, taciau istojo y VU, mokysis vilniuje, mes labai smagiai susibendravome, per 3 dieneles pradejau jai kazka jausti, iseinu y parduotuve ar seip su reikalais ir galvoje tik ji, noras greiciau gryzt namo ir perskaityti jos zinute, is mano veido pradejo nedingti sypsena, nors kaip ji sako, mes galima sakyt nepazistami... ir jauciu, kad su kiekvienu susirasymu ji man darosi vis brangesne, bet bijau nudegt, nes is jos kalbu suprantu tik tiek, kad ji manes nepazista, nors buvo uzsiminus, kad jai patinku...
ji pirma man atsiunte pazinties vedli vasario pradzioje, as buvau uzmirses slaptazodi, todel prisijungiau tik rugpjucio pirmosiosmis dienomis ir jai parasiau ar vis dar nori susipazinti, atsakymas buvo teigiamas, nuo tada ir susibendravome, perejome y skype. bet man ramybes neduoda vienas klausimas, nejau pas ja neatsirado kitu vaikinu per tiek laiko? as avinas, todel mano charakteris tikrai ne is lengvuju, spejome viena kart net apsipykti del mano liezuvelio. bet ji man pasidare labai brangi, man gera bendrauti su ja, noriu kuo greiciau ja pamatyti, bet bijau, kad neisimyleti.. nes viena diena pasake, kad jai patinku, pavadino mielu zodeliu, kita diena jau pareiske, kad mes beveik nepazistami... tai rasydamas jauciuosi kaip 13-metis, kai budavo tokios meiles.. lyg ir subrendau jau ir vat kaip vaikas pameciau galva... kas tai per jausmas? kaip man jos neprarasti? ar jai nekelia juoko mano kalbos, kad ji man patinka, kad per kelias dienas labai brangi ir reikalinga pasidare? bijau ja prarasti...

Atrodo,nesi pagijes po ano praradimo.

esu 100 % isitikines, kad pagijau. ta buvusi mergina visiskai manes nedomina. visiskai.

Tada ką reiškia "bijau,kad neįsimylėti"?Tos išankstinės mintys labai blogai.Būk toks,koks esi,ir tegul būna,kas būna.

as velniskai laimingas, kad su ja susipazinau, todel tikrai esu pasiryzes jai buti istikimas, pamilti ja ir labai ja saugoti, nebent pati mane paliktu...

Ar esi girdėjęs tokius žodžius."Tegul tas žmogus,kurį aš myliu,būna laisvas.Netgi nuo manęs."Ypatingi žodžiai.Kada nors tai suprasi,kai meilės nebebijosi.

nenustok tikėti.

klausimas buvo, kas tai per jausmas...atsakymas-susizavejimas, isimylejimas. netapatinti su meile. be visai simpatiski jausmai. ir smagu, kad tai jauti, jei ir ji jaus ta pati. puiku

Hmm geras klausimas, kai įvardinti interneto ir skype laikais įsimylėjimą nepažįstamam žmogui.
Don Kichotas išjojo žygdarbių atlikti dėl įsiavizduojamos Dulsinėjos..
Žmonės įsimyli niekada nesutiktus kino ir TV žvaigždes...
O šiais laiakis kaip ir susidaro bendravimo iliuzija...
Ir dar tas pavydo kirminas "o ji ką, per tiek laiko nesusirado kito...

Nežinau kaip tai pavadinti. Bet įsimylėjai savo susikurtą iliuziją.

vakar issiskyreme... aciu, mielieji uz patarimus, jusu mintis. toliau gyvenu skausmu.

http://www.youtube.com/watch?v=lKfi8tte8zw