Kažkas yra pasakęs "kai ima slysti iš po kojų žemė - išmok šokinėti per ją"
Išmokau - šokinėju ,kartais sekasi ,kartais nelabai ,kartais liūdesys aplanko ir tuomet atrodo, kad vėl grimztu gilyn , pradedu ilgėtis duobės dugno, kad galėčiau atsispirti ir kilti aukštyn.
Prieš keleris metus palikau visus savo užgyventus turtus tame tarpe "didžiausią vertybę" - vyrą ,pradėjau kurti gyvenimą nuo nulio, nuo pradžių .Nelabai lengva ,kai esi įkopęs į pusę amžiaus . Man labai pasisekė - padėjo Žmogus, kurio beveik nepažinojau ...Dėkoju Jam už tai ,kad Jis esa .Susipažinome mes internete , berašinėdami komentarus ,išsipasakojau ,gal Jam pagailo manęs , o gal atsidūriau reikiamu laiku reikiamoj vietoj ...Tik noriu pasakyti ,kad iki šiol nesame susitikę akis į akį ,keista, bet būna ir taip .
Gyvenu, dirbu , keliauju ...Būna visko ,visko Žmogui reikia
Linkiu Jums Sėkmės, Laimės,Meilės:)
Kai aplankys Sėkmė , ateis ir Laimė ,kai pasirodys Laimė būtinai paskui ją atskubės Meilė...Tikėkite savimi ir Jums būtinai pasiseks
