Kur kreiptis, kad padėtų užmiršt moterį

Nesikankink, tu jos niekada nepamirsi, tik po kazkiek laiko tas skausmas bus visai kitoks, liks tik grazus prisiminimai. Ziurek i sita gyvenimo tarpsni kaip i likimo dovana, kaip kazka antgamtisko, nepasiekiamo, kaip i svajone, kuri buvo ir dingo.
Prirasiau kazkokiu banalybiu, bet suprantu autoriu, tik nemoku zodziais isreiksti to, ka pati sau iteigiau. Man padejo

Nebūna "atsitiktinai".
Mano numone, padarėte klaikią neteisybę šiame pasaulyje - dabar vietoj dviejų laimingų ir dviejų, klausimas ar potencialiai labai nelaimingų, yra keturi tikrai nelaimingi žmonės. Nemanau, kad Jūsų žmona realiai atleido. Nemanau, kad Jūsų antroji puselė laiminga - Jūs ją atstūmėte, likote su žmona - ir ji elementariai ieško žmogaus su kuriuo gyvens taip, kaip Jūs dabar su žmona - abu visada žinosite kad Jūs esate ne su tuo Žmogumi. Ir dar Jūsų puselės esamas ar būsimas vyras, man jis kažkoks kaip apgautas gaunasi....Tokios dvi pusiau šeimos su tam tikrom išlygom.

Eina sau - sutikti savo tikrą antrą AŠ ir paleisti.... Žiauru ir neteisinga...
Ir visai nereikia jos užmiršti - juk tai pati gražiausia Jūsų dalis.

antroji pusele sakote ... ar tikrai?
ar pridejes ranka prie shirdies tai sakote ir zhinote, kad tai nesusizhavejimas/isimylejimas/atgaiva ...? O tikrai tikrai TAS zhmogus?
O kaip jos jausmai jums? Ar esate tikras, kad ji irgi taip pat jauchiasi, kaip ir jus?

Tik tuomet, kai esate tvirtas savo jausmuose ir mintyse (bei nemeluojate sau), turetumete padaryti teisinga pasirinkima.

O grizhote i sheima. Vadinasi, abejojate. Arba bijote suklysti.

todel kalbos apie antraja puse manes neitikino. Uzhmirshkite ja. O jei nesugebesite - galite kaltinti tik save, nes neishdrisote siekti savo laimes.

Taip taip, kaltinkite save, kaltinkite, kaltinkite!!!

O kur kreiptis, kad patartų kaip pamiršti moterį - žinoma čia, į mūsų garbingą forumą. Ir ką gi mes jums patarsime? Ogi kad geriausia priemonė nuo pleiskanų - giljotina.

Mažiau susireikšminkite.
Pavasaris, ilgi savaitgaliai, ir tarsi pamiršti vaiduokliai išnyra visokiausių senų ir nesenų laikų meilės, norinčios sužinoti kaip tu sekasi, su kuo gyveni, norinčios alaus kurį prieš 5 metus paliko tavo šaldytuve (ir visai teisinga mintis - jis čia visiškai saugus, ne alaus neimi į burną), ar kad nuvežtum prie ežero (pakeitei profesiją į taksi?), o gal ir tiesiai šviesiai - pasiilgo...
Ir ką? Delete delete delete... Už pusantro mėnesio Joninės ir vėl bus perkrauta dėžutė...

Tik kartais pagalvoju, o kaip gi jie galuodavosi bobučių laikais, kai nebuvo SMS?

.

Nemanau, kad kalbejimas apie problema pades ja uzmirsti. Manau, to ir nesiekiate. "Kaip atleisti sau" - kas cia per tikslas? Tiesiog jums skaudu, kad netekote savo sviesaus spindulelio - dabar ji leidzia laika su kitu ir maza tikimybe, kad ras laiko ir noro retkarciais grizti pas jus. Sakyciau, iprastas issiskyrimo jausmas, kuri visiems kada nors tenka pergyventi...... nerandate sau vietos, norite dar karta pamatyti ir t.t. Beje, jei ji nieko is jusu nereikalavo, tai neteisinga sakyti, kad ja atstumete, - gal jai paciai atsibodo jusu laukti ir ismintingai pati pasitrauke, nutare kurti laime su kitu. Nors...... jei buvote vienas kito puseles, tai gali buti, kad vel susibegsite, dar ne karta...

pamirsti nera lengva...o kas pades?manau tik laikas........daug laiko........galima butu sakyti "pamirsk,nesuk galvos,buvo prazuvo",bet pati gerai zinau kad pasakyti tik yra labai lengva,o tai padaryti - be galo sunku.......jei tiki psichologais ir manai kad tau jo reikia-apsilankyk pas juos,jei netiki(kaip siuo atveju as)-tiesiog "atsiduok "laikui........

Tai žinoma,kad galimas dalykas, kad jūsų taip vadinamoji sutiktoji antroji puselė susirado kita, kad Jus užmirst. Nelaukt gi jai visa gyvenima, su viltim gal kada Jūsų nuomonė pasikeis ir įstengsit ka nors dėl padaryt. Jūsų atveju palikt šeima ir pradėt gyvenima su ja.
[b:94xbrmps]Visada gyvenime reikia rinktis.[/b:94xbrmps][i:94xbrmps][/i:94xbrmps] Jūs pasirinkot šeima, kaip suprantu niekieno neverčiamas, tai dabar ir atsiduokit šeimai. Bet jei jau sutikot savo puselę, tai tikrai nebuvo atsitiktinai, manau Jūsų šeimoje nėra viskas idealu. Dėl šeimos ir vaikų paaukojot savo meilę. Tikėkitės, kad vaikai bus už tai dėkingi.. Bet ar būsit Jūs laimingas, tai atsakyt galit tik Jūs...

Tokia mano nuomonė, gal kiek žiauroka, bet manau teisinga... Ir neaikščiokit kaip pamiršt, JŪS PASIRINKOT PATS...

Beje pamiršau parašyti, kreiptis nėra kur niekas Jums nepadės jos užmiršt, nebent Jūs pats... Bet jei meilė stipri, tai netaip jau paprasta ja užmiršt bus... galimas dalykas , kad praeis ne vieni metai, gal net dešimtmečiai. Nes tik Jūs pats žinot kokia stipri ta meilė....

P.S. gal būt Jūs net neįsivaizduojat ka jaučia ta atstumtoji moteris ar mergina... Jei ji jus mylėjo taip stipriai kaip jūs ją, tai jai tikrai nelengva... Bet [b:3e2tek9j]Jūs tiesiog bijojot kovot dėl savo meilės[/b:3e2tek9j]...

Sėkmės.....

O idomiausia šitoje istorijoje, kad Dainmeil yra DP narė, nors visi į ją kreipiasi kaip į jį.