Kaip išgyventi išsiskyrimą?

Nesuprantu, kaip žmonės skiriasi ne dėl to, kad nebemyli, o dėl kažkokių pašalinių priežasčių kurios trukdo būti kartu. Negi tikrai nėra galimybių kažkaip likti drauge? Netikiu...

As ir ne taip senai isgyevnau issiskyrima. Na ka galiu pasakyti nera malonus jausmas, bet gailedamasis,grauzdamas ar vien galvodamas apie tai kas buvo ir tikedamasis kad grys tikrai nei sugrazinsi nei kazka pakeisi, tiesiog pats save bereikalo grauzi. Pirmiausiai jai jau issiskyret tai tikrai nelemta buti kartu ir ne tie zmones kurie turi but kartu esat. antra jai tikrai toks brangus zmogus dziaukis jo laime ir ieskok savosios. Yra patarle pripratimas blogiau uz prigimima, suprantama keistis sunku, ypac jai draugyste buvo ilga ir susiformavo nauji iprociai, gyvenimo budas ir t.t. Bet tiesiog reikia priimti ta fakta, kas buvo tai buvo, pasilikt grazius prisiminimus nuotaikai pasikelt reikia, o ne jai gadinti.

Ka dariau as sioje situacijoje: pakeiciau sukuosena, darboviete, pradejau skaityti(ka pries tai retokai darydavau :D ), skiriu daugiau laiko tevams, artimiesems, draugams ir galu gale uzsiregistravau cia :) kaip matau tu ir cia tai jau i gera :)

Reikia daug laiko. Susitaikyti su išsiskyrimu gali labai padėti psichologų pagalba. Be to, būtina atsikratyti sentimentų ir išmesti bendras nuotraukas, antrosios pusės dovanas ir panašiai. Jei tebeturi bendras nuotraukas, vadinasi dar nepaleidai, o kol nepaleisi, tol ir kankinsies.

O man tai padeda užsimiršti nauji draugai, kaip mat užgyja žaizdos, jaučiuosi pakylėta...

Nežinau, kokia šventa reikia būti, kad sugebėtum džiaugtis, kad mylimas žmogus yra su kita...
Žmonės, neigiamos emocijos irgi yra normalu! Jaustis suš....., kai išsiskiri nėra kažkoks baisus asmenybės silpnumo požymis.

Iš dalies sutinku. Bet man kyla klausimas, kur yra riba, skirianti sugebėjimą išlikti kartu sunkiais momentais, atleisti, priimti kito trūkumus, įveikti sunkumus, ir riba, kur jau vienintelė išeitis - skyrybos. Negi skirsimės vos tik poroje iškyla nesklandumai?

Ne tau vienai, kyla toks klausimas. Bet manau niekas konkretaus patarimo cia negali duot. Mano nuomone tai jai bent vienas is poros nusprende, kad nebenori buti kartu tai tada jau ir reikia tik skirtis, o kol to nera visada galima meginti kazka taisyti ir keisti. O kada kiekvienas zmogus nuspres dar buti su tuo zmogumi su kuriuo yra, ar jau nebe labai individualus reikalas ir niekas kitas nepades sitoje situacijoje.

Susitaikyti su tuo reikia,tai praeitis. Gyvenimas grazus, jis nesustoja:ir geles zydi,ir vejas dvelkia,ir pauksciai ciulba...nesustok.Jei tikrai noresi,tai tikrai atrasi,ko troksti ir galvojai, kad praradai jau amzinai:)

l

niekada neziurek atgal...bent jau kuri laika,kol praeis sie neigiami jausmai...tuo metu uzsiimk kazkuo maloniu,isbandyk kazka naujo...man kazkaip padejo aplinkos pakeitimas...isvaziavau pusei metu i kita sali...ten daug kas kitaip...automatiskai isejo visokeriopai save uziimti...