Skyrybos - kaip bendrauti po to? Ar nesigailite?

as labai gailiuosi, nes mano antra sntuoka baigesi nelaime, kai zuvo vyras, bet laiko juk, neatsuksi

Pasiduoda tik silpniausieji,tik silpniausieji viska meta ir bega pas kita ,jei kazkada vienas kitam istarete tokius zodzius kaip MYLIU ,tai ,tai reikia vertinti ,o jei dar susilaukiate vaiku ,tai tuo labiau,nes vaikas turi aukti seimoje ,yra tam seimos psihologai ,ir panasei,nes tik seima ,darni seima yra brangiausia visu,kai pereina per visus sunkumus jinai pereina tampa labai stipri..........Palieka tik silpniausieji kurie iesko lengvesnio gyvenimo,ir nebando visko iveikti........

Orris, iš esmės labai pritariu tavo požiūriui į šeimą, bet nesu linkusi taip griežtai teisti besiskiriančių. Šeimos turėtų būti tobulai stiprios, žmonės turėtų nelaužyti priekaištų, bet juk realybė daug sudėtingesnė. Mes tik žmonės - kartais silpni ir klystantys.

Žmonės, juk abu turi norėti išsaugoti šeimą - tada viskas įmanoma ir su ar be kitų pagalbos. O jei to nori tik vienas - tada tik skaudžiai atsimuši į sieną ir visokiausi mėginimai yra beprasmiai - ypač, jei dar į tą šeimą giliai įlindusi trečioji asmenybė!

Dziaugiuosi, kad issikyriau. Nes gyvenant atskirai vaikai kokybiskiau bendrauja su tevu ir as jauciuosi laimingesne. Del savo sprendimo nei karto nesigailejau. Su ex sutariam puikiai, kol nepradedam aptarineti vaiku islaikymo klausimu...

orris,tu ne visai teisus.kiek metu reikia laukti,kol vienas is sutuoktiniu pagaliau susitupes ir prades gyventi del seimos? desimt,dvidesimt? ar ne per sunku butu tiek laukti? mane skirtis paskatino vaikai.issiskyreme ramiai,dabar ir jis pagaliau susiprato.visiems tik geriau,todel nereikia gyvent 'del vaiku',gyvenkim,kad visi butu laimingi. kai yra butina,susitinkam su ex,ramiai pasikalbam.svarbiausia-teisingai apsispresti,tada netenka del nieko gailetis

bjaurus reikalas tos skyrybos,ypac jei pora prabuvo kartu ilga laika ir yra vaikiukas...savo sprendimo skirtis nesigailejau ir nesigailiu,su ex bendrauti tenka,nes yra vaikas,stengiuosi islaikyti diplomatiska tona,ko nesistengia ji...gal ne iesko dingsciu pasipest,o man nera jiokio noro ta daryt...
skirtis nusprendeme abu...taciau,kartais taip suvelia,kad del visko kaltas tik as...
Su dukryte bendraujam labai sauniai,jautesi,kad sunku buvo,kai skyremes,bet padejau siame etape...dabar atrodo,kad viskas gerai:)

Tik viena galiu pasakyt:nuo skyrybu neapsaugotas niekas,net pacios didziausios meiles...tad daugiau partnerystes ir paramos porose palinkeciau,kai sunku kalbeti,kalbeti,kalbeti...nesusidorojat su problemom vieniem,kreiptis pagalbos i draugus,tevus gal net psichologus...

Maziau skyrybu,o daugiau meiles;)

Niekad nesigailejau issiskyrus. Su ex sutariam draugiskai, nes dabar abu esam laimingesni.
Tam kuris rase, kad reikia bet kokia issaugoti santuoka pasakyciau: is Sh virves nenuvysi. Jei abu viens kitam nereikalingi, geriau issiskirti ir rasti ta kas bus reikalingas.

Jei sprendimas skyryboms buvo teisingas,tai nesigailesit niekada.Jau 9metai praejo ir ne karto nesuabejojau teisingumu,reiskia nesuklydau,taciau pakol sprendima priemiau kankinausi 12metu:)Jam gaila,kad taip ivyko,nors turi kita seima,taciau nesijaucia laimingu. Bendravimas tarp musu vyksta kaip su pazistamais,bet ne draugais.Vaikams - jis tevas,ir niekas to negincija ir bendrauti nedraudzia,tik santykiai manau tarp ju galetu buti siltesni,taciau...

Kaip bebutu labiausia skyribu atveju nukencia vaikas,,,,todel tevai prisidirbe vaiku turi pamisrsti savo laime ,ir nesti atsakomybe pries vaikus.... Jie turi aukti seimoje