Skyrybos - kaip bendrauti po to? Ar nesigailite?

Gal kas turit tokios patirties - pasidalinkit, kaip bendraujat su ex po skyrybų jūs ir jūsų vaikai. Ar nesigailit išsiskyrę?

Serpensa, man atrodo išsiskyrus visada bus dienų, kai labai gailėsiesi savo sprendimo. Juk tas žmogus buvo tavo gyvenimo dalis, artimesnis už bet ką. Negali taip imti ir visiškai išrauti jo iš savo gyvenimo...

Čia viską išspręs tik laikas. Jei įmanoma, stenkitės bendrauti su ex tarpusavyje bent jau mandagiai, nes vaikams ir taip skyrybos sunku, o jei dar tėvai keikia vienas kitą... tai tarsi buvimas kryžminėje ugnyje... ir vieną myli, ir kitą, bet jautiesi už tai kaltas. Per sunku vaikui tokie išgyvenimai.

Žinoma, gal man lengviau šnekėti, nes su savo vyru skyrėmės abiejų inicatyva. Tiesiog abu priėjome tašką, kai galutinai suvokėme, kad nei viens nesame laimingi būdami drauge, tad reikia pagaliau kažką daryti. Dukrai tada buvo 11 metų ir mūsų skyrybas ji išgyveno sunkiai. Bet su buvusiu vyru abu ja rūpinamės ir jau vien dėl jos stengiamės palaikyti draugiškus tarpusavio santykius.

Mano tėvai, kai skyrėsi, taj oj kas dėjosi... Kaip šuo su kate, vienas ant kito tiek pamazgų pylė... patikėkit, man ir broliui tai buvo kaip cunamio viduje atsirūrus. Jei tik turit galimybę, bendraukit bent jau normaliai.

Normaliai gyvenant ir skyrtis nereiketu!

Na, gailetis ar ne tai jau niekas negali pasakyti. Pati turi jausti. O del vaiku - as stengiausi, kad mano vaikai nejaustu nuoskaudos, stengiausi jiems paaiskinti, kad tevelis ir mamyte vienas kito nebemyli, bet juos ir toliau myles.. Is pradziu sekesi sunkiai, bet veliau kazkaip pasiseke.

Kas lemia vyrų apsisprendimą gyventi kartu ir kurti bendrą ateitį?

Tas pats, kas lemia ju apsisprendima nekurti bendros ateities - vieiems protas taip kuzda, kitiems jausmai...

Labai teisingai. Tėvai neturėtų vienas kito žeminti vaikų akivaizdoje. Vaikai jau ir taip traumuojami, kai tevai skiriasi, o dar jei jiems tenka pasirinkti, kurį iš tėvų tose pjautynėse palaikyti...

Aušry, labai tau pritariu. Deja, vaikai dabar neretai mato tėvų skyrybas, bet ir apskritai tėvo napažįsta...

Per amerikoniškus filmus dažnai rodo, kaip išsiskyrę tėvai pešasi dėl vaiko globos ir gauna abu globos teises. Tada vieną savaitę vaikas pas vieną iš tėvų, antrą - pas kitą. Labai liūdna, jei tai atspindi realią išsiskyrusių šeimų patirtį. Įsivaizduojat kaip tam vaikui... Jis namų neturi, tampomas iš vienos vietos į kitą... Jau geriau liktų su vienu iš tėvų, o kitas tik lankytų kartais.