Draugas susirasineja su kita

Situacija gana banali ir ko gero daznokai pasitaikanti, taigi tikiuosi komentaru is tu, kurie yra panasioje situacijoje buve. Pradejau itarineti vaikina susirasinejant su kita. Istisas dienas su kazkuo susirasinedavo SMS, ko siaip daryti nemegsta, su draugais apskritai niekada nesusirasineja, geriau paskambina, jei koks reikalas yra. Telefono netikrinau, nors ir labai knietejo (moralu apie tai, kaip tai daryti negrazu ir negarbinga man nereikia, as ir pati zinau, kad tai tikrai labai negrazu, bet zmones dar ne tokiu negraziu dalyku padaro). Zodziu, kelias dienas tesesi tas susirasinejimas, bet tylejau, nieko nesakiau.. Nuojauta turiu stipria, ir supratau, kad kazkas ne taip. Ir ka gi, visgi patikrinau jo profili socialiniame tinklapyje, nes pamaniau, kad tikrai kazka rasiu. Per beveik 3 metus draugystes nesu to dariusi, niekada nekildavo joks itarimas, besalygiskai pasitikejau juo, jis zino mano nuomone apie neistikimybe, nebutinai kuniska. Sitoje vietoje mano tolerancija isnyksta, nes siaip esu gana tolerantiska viskam. Taigi radau jo susirasinejima su mergina, su kuria jis bendravo, galima sakyti, siek tiek draugavo, pries mane. Panele labai isvaizdi, zinojau, kad jam tas labai imponuoja, as, galima sakyti, esu visiska tos merginos priesingybe. Pokalbi pradejo jis, meilus zodeliai, komplimentai. Paskui paprase jos telefono numerio, nes rase, jog "pamete, nebeturi". Sitas mane labiausiai ir sunervino. Ji, zinoma, irgi atrasinejo labai meiliai. Su draugu tuo metu turejome vykti i kelione, tai jis apie tai pasigyre, bet nesake su kuo vaziuoja, tik parase, kad mielai ja pasiimtu i kelione, "isimestu i lagamina". Toliau seke beprasmis susirasinejimas, flirtas, nuotrauku keitimasis, labai jau ir nebesigilinau, nes man uzteko to, ka perskaiciau. Kuri laika tylejau ir nieko jam nesakiau, paskui uzklausiau, su kuo susirasineja per dienas, jis atsake, kad su sese, su draugais. Gynesi, kad su panele. Po to pokalbio, pokalbis su ta mergina buvo is karto istrintas - patikrinau. Tuomet ir pasakiau jam, kad viska zinau. Jis gynesi, sake, kad tas pokalbis-nieko nereiskia, susirasinejo "is durnumo". Kad i kitas neziuri ir nerupi kitos. Paklausus, kodel prase jos telefono numerio, nieko nesugebejo pasakyti. Veliau kiek pamastes sugalvojo kazkokia kvaila priezasti, kuria patiketu nebent visisiska kvailele. Po to ivykio praejo pora savaiciu, as juo nebepasitkiu, jis ta zino. Vis tiek prisiekineja, kad mane viena myli, kad tas susirasinejimas-nesamone, kad nieko tarp ju nera ir nebus. Sirdeleje neramu, esu pavydi, nepasitikiu per daug savimi, tad sis ivykis sumazino pasitikejima juo ir pacia savimi. Jusu nuomones..

Mesk jį, nieko iš to nebus. Tikrai bus neištikimas gyvenime. Joks padorus ir gerbiantis save vyras ir moteris tokių dalykų netoleruotų. Plius jis meluoja. Aišku, jei manai, kad kito nesusirasi ir tau svarbiausia, kad bent kas šalia būtų, tada lik su juo. Bet tada nei tu savęs gerbsi, nei jis tavęs. Tu jam nesi pati svarbiausia, tik patogus variantas. Ir kada nors vistiek paliks tave, tai geriau pati mesk jį, bent savivertė nenukentės.

Daug ka jam esu atleidusi, ir vis dar atleidziu. Kartais pamastau, ar daug jis man suteikia smagiu, graziu akimirku? Nedaug isties.. O dabar dar ir sitai. Del to, kad nesugebesiu susirasti kito - na, nemanau, kad nesugebesiu. Esu sau labai kritiska, taciau kitu vyru demesio sulaukiu, taigi gal tai zenklas, kad nesu kazkokia nenormali, i kuria niekas neziuri. Cia ne baime nesusirasti kito vyro, as paprasciausiai ji myliu. Kartais is tos meiles ir protas, ir savigarba isgaruoja...

Būtent - iš tos meilės viskas išgaruoja... Pasverk pati - ar svarbiau save gerbti, ar bet kokia kaina tą kitą šalia išlaikyti. Bet kaip taisyklė - kai pats savęs negerbi, tai ir kitas tavęs negerbia. Taip jau yra....
Man kažkaip sunku įsivaizduoti, kad galėčiau mylėti žmogų, kuris prieš kelionę nori dar kitą panelę kartu į lagaminą įsidėti... Negalėčiau jausti jam pagarbos ir tuo pačiu meilės. Gal tik prisirišimas būtų iš anksčiau, bet tai praeina.

Manau atsakymą jau ir pati žinai, tik nori paskatinimo ir pritarimo , jog turi palikti tą vaikiną. O gal tikiesi išgirsti kažkokį stebuklingą būdą, kuris priverstų tą vaikiną pamirsti aną panelę, ir pamilti tave? O ar yra tokių būdų?

Nesupratau. Jus gyvenate,t.y. este vyras ir zmona, ar draugaujate? Jei tik draugaujate, tai ko cia purkstauji. Draugyste - metas kai ziurite, ar tinkate bendram gyvenimui, ar ne. O jei gyvenate, klausimas, kodel gyventi nesusituokus kai niekas nieko nezadejo, niekas niekam neisipareigojo; pasinaudojo, pavalkiojo, dabar - kita. Tik va skyrybos taip pagyvenus jau bus didele trauma, kuri nepraeis be skaudziu pasekmiu.
Kitas patarimas - kai kazko ieskai, tai butinai ir rasi, arba nelysk i kito zmogaus privatuma, ko lendi kur ne tavo. Jei negali pasitiketi zmogumi, kaip gali gyventi, bendrauti su tokiu , kuriuo nepasitiki?

Ai tai geriau nieko nežinoti? Būti ta kvailele, ane? Toki berna per borta ir tiek ir ner cia ko cackintis su tokiais. Rasi normalu, istekesi ir tikrai nereik gyventi su tokiais, nes pavalkioja, pavalkioja, o paskui jau kitoms raso.

Suprantu autorę... Linkiu elgtis gudriai Jeigu dėl šito jautiesi blogai ir jis nesugeba atgauti tavo pasitikėjimo kažkokiu būdu, tai tave vis kamuoja, be perstojo prisimeni šį nemalonų įvykį ir negali užmigti, tada, manau, ir pati puikiai supranti, kad geriausia jums būtų eiti skirtingais keliais. Na, bet, jeigu gali užsimerkti į tai, ignoruoti ir sugebėsi jam niekada šito neprikaišioti, bei nebetikrinti jo, tada pamirškite šitą nukrypimą ir gyvenkite laimingai toliau. Atvirai pasakius, aš vadovaujuosi tuo, kad, jei yra meilė ir tu tiesiog negali be to žmogaus, verta duoti antrą šansą, tačiau - jokio trečio! Principus galima, o kartais net verta apeiti, tačiau tik vieną kartą, nes juk ir pati supranti, jei užsimerksi vieną kartą ir tai nepasiteisins, kam lipti į tą pačią duobę antrąkart (t.y. antrąkart užsimerkti). Žinoma manau būsimą tavo apsisprendimą turėtų bent jau 70 proc. paveikti dabartinis vaikino elgesys, kitaip tariant - dėmesys Pagalvok apie tai ir sėkmės!

Koks keistas kazkurio pasisakiusiojo poziuris - jei tik draugauji, o dar nesi susituokus, tai galima elgtis kaip nori, galima negerbti savo antrosios puses ir panasiai. Gal ir maniskis taip masto?.. Siaip supratau, kad musu poziuriai skirtingi, jam visa tai nieko tokio, jis net nesigaili, teigia, kad perdedu. Siek tiek zinau apie jo praeiti, jis yra buves neistikimas savo ilgametei draugei, su kuria, kaip jis sake, tuomet, kai ja isdave, jau nebenorejo jokiu santykiu, bet kazkodel nedriso draugystes nutraukti. Sitas faktas mane dar labiau vercia nerimauti.
Del to knaisiojimosi, sakot, jei pasitiki, tai nesiknisi. Jei nebuciau pasiknisus, nebuciau suzinojus, ka jis rezga man uz nugaros, tai nejau geriau buti kvaila avimi ir zvelgti per rozinius akinius?.. Man tas rusiskas posakis cia labai tinka - pasitikek, be tikrink. Galima sakyt, as situo principu pasinaudojau, ir se tau - tikrinti, pasirodo, tikrai reikejo. Na, nesvarbu, cia tas pasitikejimas sioje vietoje yra atskira tema ir atskira diskusija.
Siaip jis niekad per daug del manes nesistege...visus konfliktus sugebedavo uzlgaistyti meilindamasis, bet jokio aiskaus demesio niekad nerode. Jokiu staigmenu, dovaneliu, smulkmeneliu - nieko. Bet cia gal toks zmogaus budas.
Siandien paprasiau istrinti tos merginos kontaktus - jis tai kategoriskai atsisake padaryti, teigdamas, kad tai nieko nepakeis.

Tai ar tau dar neaišku, kad esi patogus variantas tvarkai palaikyti ir pasidulkinti, o su mergina bandys megzti santykius, o kai užmegs, tave paliks. O kol dar neužmezgė tu reikalinga pavalkiojimui.
Keistas tas lietuvių moterų mazochizmas su visokiom padugnėm valkiotis...