Draugas susirasineja su kita

Ir išvis, kaip galima lįsti į svetimą mobiliaką. Draugas nėra tavo vienos nosavybė, o yra žmogus, turintis teisę draugauti, juk moterys ir vyrai dabar lygūs ir visaverčiai, ar taip? O gal ne? Tada suprantama, kad galima tikrinti mobiliaką, drausti draugauti su merginomis, moterimis ir pan.

Nedraudžiu jam bendrauti su moterimis ir turėti draugių! Jokiu būdu. Jis paprasčiausiai jų neturi. Niekad neturėjo. O ta mergina jam - jokia ne draugė. Aš jo nelaikau savo nuosavybe ir jo neriboju, kartojuosi - tai buvo pirmas kartas per 3 metus, kai pajaučiau, kad kažkas ne taip ir tiesiog to jausmo vedama patikrinau jo pokalbius. Be galo stipri nuojauta pagavo, ir tiek. Neteisinu tokio elgesio, šnipinėjimas yra negerai, pati nenorėčiau, kad būtų sekamas kiekvienas mano žingsnis, bet dėl manęs jis jaučiasi ramus - pats taip yra sakęs, dėl to nieko netikrina, nors jei ir tikrintų, mano sąžinė rami - neturiu ko slėpti.

Mesk jį, kol laikas. Nei tu jam įsipareigojusi, nei jis tau. Ne šeima dar, paskui bus tik blogiau, tas žmogus nesutvertas būti ištikimas, o tu tikrai verta gero vyro. Juo labiau, kad jis net nesutinka ištrinti tos merginos kontaktų.

Na tau pačiai spręsti, ar nori su tuo taikstytis, ypač, kai jis dar ir nesiteikia ištrinti tos merginos.. Aš manau, kad net ir neiniciatyvus žmogus, pamatęs, kad jo antra pusė pavydi, nerimauja ir pan., griebtusi kazko, o ypač dėmesio, kad tik išlaikytų tave ir kuo greičiau pamirštumėte visą šitą Ššš... Atsiprašau, bet nemanau, kad tu jam esi reikalingesnė už aną... Kaip ir kažkas sakė - patogus variantas Čia jau tau pačiai spręsti, ar nori tokiu būti... Akivaizdu, kad nenori savęs apgaudinėti, tai ir nedaryk šito. Antrą šansą dar turėsi progos suteikt, bet ne jam

Na,na pripieskit cia roziniu drambliuko svajoniu... Atsiras tuoj tas tikras riteris ir gyvens jie ilgai ir laimingai, kad tik jau ne. Kokio norejo, toki ir turi ar ne taip? Niekas prievarta neverte kurti bendrus santykius, vadinasi cia ir jos kaltes dalis yra. O sugyventiniai tai is vis pati nepatvariausia sajunga nes niekas neprisiima atsakomybes ir nera jokio poros apsaugos mechanizmo, o sneketi gali ka tik nori. Taip kad skyrybos yra variantas, bet nebutinai pats geriausias ,jei nebus padarytos teisingos isvados.

Taip, tikriausiai yra ir mano kaltės. Visų pirma, dėl to, kad leidau jam manęs negerbti, daugybę kartų atleidau jo kitokio pobūdžio nuodėmes, bet ne mažiau nemalonias nei ši. Tikriausiai kažkas manyje jo netenkina, jeigu jis ieško kažko kito. Klausiau, kas, tačiau, pasak jo, aš esu ta vieninitelė, kuri jam įdomi ir kurią jis myli, bet šie žodžiai gali būti melas, nes jis puikiai moka pasuokti saldžių žodelių, kai mato, kad to reikia. Bet padaryti tai, ko prašau, t.y. ištrinti tuos kontaktus, kad man tiesiog būtų ramiau ir tarsi ženklas, kad visgi jis į mane atsižvelgia, jam tikrai rūpiu, atsisako. Net nežinau, kaip tai vadinti - cinizmu galbūt. Visos nuoskaudos dabar man kaip niekad iškilo į paviršių, ir suvokiu, kad mūsų santykiams trūksta daug ko... labai daug ko. Tiesiog vis dar naiviai tikiuosi, kad o gal jis pasikeis, gal pabūgęs, kad galiu pabėgti, kažką ims pats keisti. Man labai keista, jog jis, gyvenime šiaip labai iniciatyvus žmogus, santykių nenori kurti, jų puoselėti, tiesiog plaukia pasroviui ir tikisi, kad ir kas benutiktų, aš visuomet būsiu šalia, jeigu ką ne taip padarys - papyksiu ir man praeis. Bet ne, pyktis ir nuoskauda tik kaupiasi. Gal dar nepasiekiau tos ribos, kai pajausiu, kad viskas, nebegaliu?..
Beje, dėl sugyventinių statuso - na, juk aš jam nesipiršiu. Tai vyro darbas, manau. Jei jis to nenori, jis to tikrai nedarys, nors keletą kartų esu užsiminusi, kad norėčiau būti žmona, vien jau dėl to, kad noriu vaikučių, o jie santuokoje turi gimti.
Atsiprašau už per didelį emocingumą, tiesiog išliejus visas emocijas - kad ir raštu - pasidaro bent jau ramiau ir tarsi aiškiau galvoje.

Oi, nesakyk, jūsų pats gražiausias gyvenimas, tikėčiau, dar prieš akis, ateityje, ir visko ten bus. Bet kokiu atveju linkiu Jums sėkmės ir svarbiasuia - neprarasti orumo ir savigarbos jausmo, bet ir nelįsti į svetimą mobiliaką ir pan. - patikėki, neverta!

Vaikuti, tu jam elementariai esi patogus variantas, tikrai ne ta moteris, dėl kurios verta stengtis. Kai vyrui patinka moteris, jis kovoja dėl jos, atsižvelgia į ją ir daro viską, kad jai būtų gera ir ji būtų su juo. O tu kažkuriuo momentu parodei, kad ar vienaip, ar kitaip, vis tiek būsi su juo ir tuo praradai jo akyse interesą kaip moteris, o jis jau niekad netaps dėl tavęs medžiotoju vyru. Gal jis bus medžiotojas kitoms, bet ne tau. Ir tau visada dėl to skaudės širdį. Buvo perdaug atleidimų iš tavo pusės, per mažai sau savigarbos ir dabar turi taim, ką turi.

Kartais moterys pasirenka parazitus, o kartais pacios padeda vyrams tokiais tapti. Turi susivokti savyje savo klaidas, tada ir ateity maziau problemu kils. As ko gero taip pat ispindeciau jei tureciau tiesiog patogia moteriske po ranka. Gal jis istiesu tave myli, bet dabar jau labiau del patogumo.

Labai pažįstama situacija. Man tokia pati situacija nutiko pries kelias savaites, tik nuojautos net nebuvo, mano plancete jis pasieme per klaida, o savo paliko namie. Ta kuri liko namie,teko man pasinaudoti ,ir aptikau susirasinejimus su keliom merginom ,apie tai kad jis neturi merginos,kad gyviena vienas, apie tai kad atostogauja su draugais ir t.t. akimirka ištiko sokas ,juk mes 3m. Gyvenam kartu. Kai jam apie tai pasakiau,jis pasake,kad cia nieko tokio,tiesiog flirtas. Beje, jam ne niolika,kad taip elgtusi ,o 31m. Iki siol galvoju,kaip elgtis, ir metusi kaip ir tu. Esu įskaudinta, ir myliu. Taciau, mintyse jau pradėjau pakuotis daiktus. Tik laiko klausimas, kada nieko nepasakius išeisiu.