Šiandien paleidau savo mylimą žmogų. Gal kam pravers mano patirtis. Mylėjau jį taip, kaip nieko iki šiol, o aš nesu 20-metė, bet brandi moteris, kiti sakytų "sena".
Jis nebegyvena su žmona jau dešimtį metų, bet oficialiai neišsiskyręs. Ji dažnai iš užsienio pas jį į butą atvažiuoja, nes daugiau nėra kur.Jis nuo mūsų draugystės pradžios sakė, kad išsiskirs būtinai.Man visada atrodė žema būti vedusiojo meiluže. Tik dėl to draugavau su juo bemaž 3 metus, kad jis patikino kad skirsis. Bet paaiškėjo kad tai padaryti sudėtinga ir labai brangu dėl buto dalybų. Pagaliau supratau, kad skirtis jis persigalvojo, per daug finansinių kliūčių, o gal ir kitokie dalykai įsivėlė, gal dar tebemyli savo žmoną. Mane be galo įžeidė jo pasakymas, kad jo suaugę vaikai ir žmona bei advokatė klausė jo kuo man trukdo mūsų santykiai, jei jis neišsiskyręs? Tai mane be galo pažemino ir nuvylė. Vadinasi jis nušvietė situaciją tarsi aš verčiu jį skirtis. Pasakiau jam kad jis niekšas, melagis ir kad buvau jam tik žmonos pakaitalas. Išsiskyrėme, nes jis pats pasiūlė, o aš sutikau. Supratau, kad jis niekada manęs nemylėjo, o tik išnaudojo, nors jis teigė, kad tai aš tokia blogietė, nemylėjau jo, jei man svarbu popierius. Labai skaudu, nes meilė taip greit nenusimirdina. Mielosios moterys, merginos, noriu pasakyti, laikykite galvą aukštai, jei jūsų nemyli, nemaldaukite meilės, nusigręžkite drąsiai nuo tokio žmogaus ir eikite į priekį, kur tikrai sutiksite mylintį ir vertą savęs žmogų. Neleiskite savęs išnaudoti ir žeminti. Tą patį patariu ir vyrams, vaikinams, gerbkite save ir savo mylimą žmogų. Jei mylite ir esate mylima, kovoti verta, jei jūsų nemyli, nesikankinkite, verčiau pagalvokite, kad laikas bėga, o jūs dar galite būti laimingi, juk jei išsiskyrėte, kažkas buvo negerai ir tie negerumai užgožė laimės akimirkas. Sėkmės ir stiprybės visiems kenčiantiems nuo mylimo žmogaus netekties. Tepadeda mums Dievas ištverti ir būti laimingiems.
