mamytė-maitintoja: Svečias:
Tikrai jūs nesutarėte gerai.
O kas čia tokio vyrą pamaitinti? Sutik, gyvenime gali būti visokių situacijų gyvenant kartu - tarkim gyvenate drauge, o jis taptų neįgalus, bedarbis, gal depresijos užpultas, o gal, atsitiktų kad tektų rūpintis jo senais tėvais, šeimos nariais? - negi tu jo nemaitintum be pagiežos? Elementariai, tu kažkokių aukų dėl jo daryti nenori. Nesakau, kad reikia. Sakau, kad ir tau jis ne taip nežmoniški patiko.
O koks pretekstas tau būtų atrodęs neabsurdiškas? pasakytų, kad tu negraži ir stora? Kad seksas niekam tikęs? Kad nervina kaip tu rytais gerdama kavą politikuoji? Pasakytų, kad esi per lėkšta ir neeleganiška, arba kaip tik - tokia sudėtinga ir su tavimi taip sunku? Apkaltintų, kad permiegojai su jo geriausiu draugu, ar permiegotų su pusę Vilniaus ir dar taip, kad tu būtinai sužinotum ir jį mestum pati?
Kuris būdas neatrodytų absurdiškas?
Čia turbūt vyras rašė? Jei jis taptų neįgalus, bedarbis, tada taip, jokių kalbų, maitinčiau už savo pinigus. Bet dabar dirbantį drūtą diedą turiu išmaitinti???? Čia ir yra absurdas! Nes jis alfonsu pasirodė. Vyras nuo seno į savo būstą moterį parsivesdavo, ją išlaikydavo. Žinia, laikai pasikeitė. Abu dirbame, abu pavargstame, abu turime gaminti drauge nupirktą maistą drauge gaminti. Galiu ir aš ištisai gaminti, bet jo nupirktą maistą.Mokesčiai per pusę. Tai yra teisinga. Jokios moters tarnystės. O absurdas yra dar tame, kad per 3 metus gražios meilės tik dabar paaiškėjo toks dalykas, kad meilė buvo vyro skrandyje ir piniginėje Kiti jūsų paminėti išsiskyrimo atvejai man neatrodo absurdiški, bet viskas priklauso nuo niuansų. Juk lygiai taip pat absurdiška būtų jei moteris po kelių metų paliktų vyrą,sužinojusi kad jis nedarys pats buto remonto.
Ne, ten buvo mano ir aš esu moteris.
Gal šiuo metu tu per daug nusivylusi kad subliuško statytos oro pilys ir nelabai gali įsiklausyti ką sako kiti. Galbūt su laiku tapsi išmintingesnė ir supratimas ateis kada.
Vadini tu jį alfonsu.. Ir taip po trijų metų draugystės. Ir kiti tavo postai - sakai, kad vis tikėjaisi kad jis pasikeis. O pati tu jam tris metus maistą pirkai ir virei... Čia kaip anekdote - moterys išteka, nes tikisi, kad vyrai pasikeis, o vyrai veda, nes tikisi, kad jos niekada nesikeis... tik jūs, laimei, nepriėjote iki vedybų.
Na nepatiko jis tau toks koks yra O jis būtent toks.
Ar aš esu darius tokių klaidų, kai įsiteikinėjau vyrui pažinties pradžioje? Taip tikrai. Ar darysiu taip ateityje? Tikiuosi kad ne, bet negali žinoti į priekį.
O dabar - pat išpūtei burbulą iš kažkokio maisto gaminimo ir pinigų. O juk buvo daugybė dalykų, kurie tau jame kliuvo, kurie tave žemino, ar kuriais tu žeminai jį. Tik kas tave su juo laikė - tau pačiai geriau žinoti - nesiruošiu knaisiotis po apatinius, Tam yra specialistai. Jei nenori kad tokios istorijos kartotųsi tavo gyvenime - verta rimtai susimastyti apie pagalbą iš šalies.