Sveiki visi,forumiečiai,
noriu pasidalinti savo meilės istorijos pabaiga, kuri man pasirodė absurdiška. Gal kas turi panašių kvailų ar keistų išsiskyrimo istorijų, būtų įdomu paskaityti, iki ko žmonės kartais nueina savo santykiuose skirdamiesi.
Išsiskyriau su vyruku išdraugavusi 3 metus. Meilė trunka 3 metus, pamenate? Niekada tuo netikėjau. Prasidėjo mūsų pokalbis nuo bendro gyvenimo vizijos. Štai ateinu gyventi pas jį ir kaip mes tvarkysimės. Pasirodo jo vizija, aš turiu pirkti už savo pinigus maistą, jį dar pagaminti ir mokėti pusę visų buto mokesčių. Man to pasirodė ryškiai per daug, mat turiu butą, kurį turiu išlaikyti. Sutikčiau draugui mokėti pusę už suvartojamus dalykus (elektrą, vandenį), bet ne už šildymą, nes nuo manęs tas mokestis jam nepadidės, be to abiejų butų mokesčių su savo nedidele alga nepatempčiau. Be to nesutikau pati mokėti už mūsų maistą, manau kad jis turi pusę prisidėti. Ir norėčiau kad padėtų kartais maistą pagaminti. Visos darnios poros nevengia kartu gaminti maistą. Kai jam papasakojau savo viziją, jis labai nusiminė, paskui supyko, paskui nusivylė, o paskui mes išsiskyrėme. Man tai absurdiška, o jums? Galvoju gal jis manyje maitintoją-mamytę tikėjosi atrasti???
