Abejingas vyro tipas

Nežinau ką ir galvoti. Vyras, su kuriuo mes kartu jau antri metai, niekaip neįpranta būti švelnus, apkabinti, pabučiuoti, nors pačioje draugystės pradžioje buvo kiek kitaip, jis rodė daugiau švelnumo. Tarsi jam to nereikia. O aš esu tokia, kad man tai yra gyvybiškai būtina, jo iniciatyva visame intymiame žaidime. Atsibodo rodyti pačiai pirmai dėmesį. Kilo klausimas, gal aš jam nebepatraukli ar atsibodau? Jis kaip ir dauguma vyrų neatsako tiesiai, pyksta, kai sakau kad jaučiuosi nemylima, nes taip ir yra, trūksta fizinio kontakto, ir nesijaučiu tada gerai. Ką daryti? Kiti vyrai su manim elgdavosi labai šiltai, nesu atstumianti. Skirtis kol kas nenoriu.

Ar niekada negalvojote, kad yra toks žmonių tipas, kuriems švelnumas nėra būdingas. Tai nereiškia, kad žmogus jums nieko nejaučia. Jis tieiog taip pripratęs bendrauti. Bet jeigu jūs tokie skirtingi: vienam reikia vieno, o kitam - visai ko kito, nemanyčiau, kad jums pakeliui.

Ar meilė yra tik apkabinimai, žodžiai? Kas Jums yra Meilė? Aš esu giliai įsitikinusi, kad meilė nėra tik jausmai ir plepalai. Ir jei santykis statomas jausminiu pagrindu, tokia tariama meilė greitai išgaruoja, nes visi jausmai "banguoja", pradžioje intensyviau, paskui blėsta, paskui vėl prabanguoja... Dar kokie metai jums liko ir susižavėjimo - "jausmingumo" periodas praeis. O kas tada?
Ar Jūs turite ką veikti, turite darbą, užsiėmimų, ar tik apie "abejingą" vyrą galvojate? Užsiimkite savo gyvenimu užuot nerimavusi lygioje vietoje. Labiau gilinkitės į vidinį saves pažinimą, leiskitės į tikros Meilės paieškas (klauskite ir ieškokite atsakymų kas tai yra?) , bus sveikiau ir naudingiau. Sėkmės.

Meilė man yra ir apkabinimai, ir žodžiai, ir veiksmai, ir dar daug daug kas. Knygoje "5 meilės kalbos" fizinis prisilietimas yra kaip viena iš kalbų, tos kalbos visos reikalingos, kitaip žmogus nesijaučia mylimas. Turėjau vyrą, mokėjo sukurti nuostabų fizinį kontaktą. Sutikite, jei per visą praleistą kartu vakarą jokio prisilietimo, apsikabinimo, tai gali nuteikti niūriai. Žinau porų, susituokusių -niolika metų, bet aplinkiniai klausia, ar jie ne jaunavedžiai, nes visada už rankų ar apsikabinę. Ir užsieny man daug teko tokių net pagyvenusių porų matyti. O aš dar esu pakankamai jauna ir patraukli, norisi fizinio artumo. Gal prisilietimų kalba man svarbiausia. Turiu draugių, darbą ir draugų vyrų. Įdomu tai, kad daugelis mane siekia paliesti, o su savo vyriškiu esu kaip raupsuotoji. Tinka ankstesnio svečio komentaras, kad gal mums ne pakeliui.

Prieš pasukant kažkokiu kitu keliu be savo vyriškio, siūlau pasikalbėti su juo apie savo poreikius ir kaip jaučiatės, kai to trūksta. Greičiausiai jam tiesiog natūraliai nekyla toks fizinio artumo poreikis, bet tai nereiškia, kad jis negali jums skirti keliolikos minučių dėmesio šiam poreikiui patenkinti. Žinoma tikėtis fizinio artumo 24/7 būtų nerealistiška.
Beje, apie panašią situaciją visai neseniai skaičiau Thomas D'ansembourg knygoje "Being Genuine: Stop Being Nice, Start Being Real", šios knygos pradžioje būtent ir rašo apie savo poreikių supratimą ir išreiškimą - manau jums galėtų patikti ir praversti.

o tai ko nebuni su tais kitais tipo geresniais? Pamete jauciu jie tave

Labai lietuviška nuomonė. Ne,nepametė, tiesiog manęs jų artumas netraukė,deja. Nerandu vyro kuris trauktų fiziškai. Tik jis, maniškis tai sugeba....

Ačiū už patarimą . Keliolika minučių artumo? O, man pakaktų ir kelių, kad tik jos būtų...Vargu ar perskaitysiu jūsų siūlomą knygą, nes ji yra angliškai jei gerai supratau. Gal galite trumpai apibūdinti, kodėl kai kuriems vyrams nereikia to artumo? Gal tai impotencijos pradžia?

Ne, jokiu budu ne impotencijos pradzia. Tiesiog kai kuriems pakanka pasimylet pora kartu per savaite ar dar reciau, o visokie ten apsikabinimai jiems visai nereikalingi. Jie galvoja, kad jei pana retsykiais duoda ir nesilauzo, tai yra meile ir nereikia jokiu ten papildomu irodymu ar svelnumu. Toks zmoniu tipas ir viskas. Ne taip, kaip moterims, kad reikia 10 kartu per diena pakartoti, kad vis dar tebemyli ja ir visur vaikscioti susikabinus uz ranku. Jie toki bendravima vadina seilejimusi. Taip is seimos ateje ir to nepakeisi.

Hm, du kraštutinumai, kurie man visai netinka santykiuose: besakis "seilėjimasis" ir beveik visiškas švelnumo nebuvimas. Labai norisi viduriuko, harmonijos. Pabandžiau juokais pati apsikabinti. Labai smarkiai nebuvau atstumta, regis jam net truputį patiko, tik jis ne ką prisidėjo veiksmais,ką gi, pabūsiu kantri ir rodysiu pavyzdį juokais. Juokas daug kur padeda keblioj situacijoj, tuo įsitikinau. Ačiū už mintis:).