Nebesaulele, o kokį atsakymą Jūs norite išgirsti forume?
Jei Jus veža pati įsimylėjimo būsena - smagu, kad kažkam gera ir šioje vietoje mums belieka tik džiaugtis dėl Jūsų.
Bet man regis, labiausiai Jums rūpi, kas iš viso to gali išeiti, nes Jūs tikitės ar bent norėtumėte, kad su tuo žmogum santykiai vystytųsi ir stiprėtų.
Tiesą kažkas čia sakė - moterys paprastai prisiriša prie savo partnerių ir jei pradžioje santykių jos skrajoja padebesiais vien nuo to įsimylėjimo jausmo (nes jų šeimose to jau seniai nėra), tai praėjus kuriam laikui tie epizodiniai pasimatymai jų nebetenkina. Pradeda erzinti tie trupiniai, kuriuos jos gauna nuo jo šeimos ir jos pradeda pretenduoti į tą vyrą visą: nori matyti jį savaitgaliais, praleisti kartu atostogas, nori planuoti ateitį su juo ir t.t. Ir šitoje vietoje, kai vyrui tiesiai pasakoma - skirkis, nes aš pavargau būti tik meiluže, dažniausiai viskas subyra.
Patikėk - labai maža dalis vedusių vyrų išsiskiria dėl meilužių. Nors, aišku, negali uždrausti kiekvienai tikėtis būti tuo ,,išskirtiniu atveju".
Pagalvok - jei šiandien, va dabar pat, tas vyras tau pasakytų, kad tavęs nepaliks, bet tikrai nesiskirs su žmona, ar tu vistiek jį taip pat mylėsi, kaip pati sakai? Ir kodėl neišsiaiškinate visos situacijos atvirai su juo pačiu, užuot spėliojus čia?
Atvirumas yra santykių pagrindas.
DarniPora.lt