Kūnas ar siela?

Suprantu tave... parasei lyg apie mane. Man buvo lygiai taip ir po keliu metu issiskyriau. Gerai padariau kaip dabar pagalvoju.Dabar gyvenu su moterim ir viskas taip ziauriai gera,neverta savo gyvenimo aukot kai jauti, kad viduj skiriates.

O man yra taip, kad mano vaikinas beveik neapkabina manęs, bučiuoja tik pasisveikindamas ir atsisveikindamas. Keli metai jau kartu, nesuprantu, ar jis toks šaltas, ar gal nemyli manęs? Seksas būna ir dažnai ir labai retai, žodziu įvairiai, net nepanašu kartais būna kad pasiilgtų, o kartais pasiilgsta. Nori jis dvasinio ryšio, jis yra, bet blėsta nuo jo fizinio šaltumo. Pačiai man jau atsibodo jį apkabinti, nes dažnai atrodo kad jis neatsako man kūno kalba. Ar tai normalus vaikino elgesys?

Sielos nėr - kunigėlių išmislas, kad iš davatkų pinigėlius galėtų rieškutėmis semti. Yra tik kūnas ir seksas, seksas ir gatvė - babkės ir bordeliai.

Vel tas pensininkas Borgia savo nesamones peza

Drauge, nieko nereikia sekti, jeigu įmanoma sekti reikia patį save ir savo tikslus. Lygiuotis į kažką, norėti būti kažko kopija paprasčiausiai yra naivu ir nereikalinga. Jūs drąsiai cituojat raštą, o aš galėčiau pasakyti, kad vos ne kas antra eilutė man kelia klausimų. Ar mano nuodėmė didesnė tik todėl, kad kilus klausimams, kurie lieka neatsakyti man Dievo tarnas atsakymų neduos ir vėl pabaksnos pirštu į raštą – sakydamas,- sek ir būsi išganytas!? Na nesu aš ta „avis“, kuri gali visada sekti paskui piemenį, nekelti klausimų, o tiesiog eiti išpasakos. Bet kiek galima pasikliauti mokymu, kuris neduoda alternatyvų ar bent jau kompromiso, tiesiog reikalauja pasitikėjimo. Studijavau jau nemažai religinių mokymų ir pasakyčiau, kad mūsiškis antras pagal radikalumą, o likę visgi susiveda į panašias, tačiau ne tokias abstrakčias ir nepaaiškintas dogmas. Žinau sakysit renkamės tas kas mums paranku, bet jeigu pagal daugumą religijų patenki į teigiamą „zoną“ at esi nuo to blogesnis.
Jis yra visur ir visuose, bei viską mato, viską girdi. Už paklydimus atsakyti reiks savo laiku, bet ar verta mums dabar prisiimti teisimo ir bandymo mokyti giją?

Is vieno sio tavo komentaro galetume kalbetis visa diena.
Labai gerai, kad kelia klausimu, o kaip kitaip? I visus klausimus rastum atsakymus, jei tik panoresi.
Jei as teisingai prisimenu ir taip kaip man asmeniskai kalba rastas, mums" nera pasakyta sekti is
paskos, yra pasakyta "As esu kelias" ir "kad nei vieno neprazudyciau".
Sek lygu(man asmeniskai )
38 Jiems keliaujant toliau, Jėzus užsuko į vieną kaimą. Ten viena moteris, vardu Morta, pakvietė jį paviešėti. 39 Ji turėjo seserį, vardu Marija. Ši, atsisėdusi prie Viešpaties kojų, klausėsi jo žodžių. 40 Morta buvo susirūpinusi visokiu patarnavimu. Ji stabtelėjo ir pasiskundė: „Viešpatie, tau nerūpi, kad sesuo palieka mane vieną patarnauti? Sakyk, kad ji man padėtų“. 41 Tačiau Viešpats atsakė: „Morta, Morta, tu rūpiniesi ir sielojiesi daugeliu dalykų, 42 o reikia tik vieno. Marija išsirinko geriausiąją dalį, kuri nebus iš jos atimta“.
Jau nebe raste pasakyta, kad kiekvienam zmogui duota LAISVA valia rinktis. Nori jei sugebesi keliu, nori per aplinkui. Net ir keliu einant imanoma suklupti ir vel keltis vardan tikslo.
"Jis yra visur ir visuose bei viską mato, viską girdi." pats rasai, kad Jis gyvas. " Už paklydimus atsakyti reiks savo laiku, bet ar verta mums dabar prisiimti teisimo ir bandymo mokyti giją" labai daznai tatp musu yra sakoma "gavo ko nusipelne". Pradzioje taip nebuvo, visa ka sukure buvo gera. Tik vienas puole is puikybes ir pavydo zmogui. Todel ne kazkada, o dabar Jis del musu nepagailejo vienatinio savo Sunaus. Kad nevaiksciotume tamsybemis. Todel, kad kiekvienas yra Mylimas ir VERTAS, jau dabar ir visados.
Anas kuris puole, vadinamas melo tevu, kaltintoju. Tai sito ir siekis yra priesingas.
Zmogu sukure is dulkiu ir ikvepe gyvybe ir zmogaus veide Dievo atvaizdas. Jei Jo nera tai jis yra dulke. Kipso keslai, kad zmogus butu nelaisvas-susiskaldes.
Žmogaus Sūnus atėjo gelbėti, kas buvo pražuvę.
Kaip jums atrodo: jeigu kas turėtų šimtą avių ir viena nuklystų, argi jis nepaliktų devyniasdešimt devynių ir neitų į kalnus ieškoti nuklydusios?
Ir jei surastų-iš tiesų sakau jums-jis džiaugtųsi dėl jos labiau negu dėl devyniasdešimt devynių, kurios nebuvo nuklydusios.
Ir del tapimo tuo kuo neesi, netiesa.
Kiekvienam duotas vardas ir vardas ireztas Jo delne.
Nedaugiau kaip tik pasidalinau...

Ar mano nuodėmė didesnė tik todėl, kad kilus klausimams, kurie lieka neatsakyti man Dievo tarnas atsakymų neduos ir vėl pabaksnos pirštu į raštą – sakydamas,- sek ir būsi išganytas!?
Ne Dievo tarnas...
„Tad ir aš jums sakau: prašykite, ir jums bus duota; ieškokite, ir rasite; belskite, ir jums bus atidaryta.

Ne pasmerkti, o islaisvinti. Todel, kad Meile niekada nesibaigia.

Nedaugiau kaip sutapimas gal:„
Kas mane tiki, tiki ne mane, bet tą, kuris mane siuntė. Ir kas mane mato, mato tą, kuris mane siuntė. 

Aš atėjau į pasaulį kaip šviesa, kad visi, kurie mane tiki, neliktų patamsyje. Kas klausys mano žodžių, bet jų nesilaikys, tai aš jo neteisiu, nes atėjau ne teisti pasaulio, bet gelbėti. 

Kas mane niekina ir mano žodžių nepriima, tas jau turi savo teisėją: pats žodis, kurį aš kalbėjau, nuteis jį paskutiniąją dieną. Aš juk kalbėjau ne iš savęs, – Tėvas, kuris mane siuntė, davė man priesaiką, ką aš turiu sakyti, ką skelbti. Ir aš žinau, kad jo priesakas – tai amžinasis gyvenimas. Tad ką aš kalbu, skelbiu taip, kaip Tėvas man yra sakęs“. Vakar kalbėjome apie Jėzaus klusnumą Tėvui. Šiandien Jėzus dar garsiau šaukia ir visus kreipia į Tėvą. Jis nieko nenori sau, viskas priklauso Tėvui. Visiškas nuolankumas.

Jėzus sako: „Atėjau į pasaulį kaip šviesa, kad visi, kurie mane tiki, neliktų patamsyje.“ Tikėti Jėzumi, tai tikėti tuo, kuris Jį siuntė – t.y. Tėvą. Atvirumas Jam padaro mane ir tave tikru žmogumi. Tikėti ar būti, manau, kad tai vienas ir tas pats. Kuo tolyn vis labiau suprantu, jog neteisingas gyvenimo būdas, įvairios suirutės, nuodėmės asmeninės, o ir bendruomenės, yra ne kas kita, kaip netikėjimas Jėzumi Dievu, o ir dar daugiau – netikėjimas Amžinuoju Gyvenimu.

Kuo tiki ir kuo nori būti šiandieninis žmogus?..

Šiandien Jums noriu pasiūlyti ištrauką iš Tomo Mertono pamąstymų kuo būti:

Dievas palieka man laisvę būti, kuo tik noriu.
Galiu būti pačiu savimi arba nebūti, kaip man patinka.
Aš esu laisvas būti realus arba nerealus.
Galiu būti tikras arba netikras, - tai mano pasirinkimas.
Dabar galiu užsidėti vieną kaukę, o po to ir kitą,
ir jei tik panorėčiau, niekada nerodyti savo tikrojo veido.
Siekti savo tapatybės Dievuje, -
Biblija tai vadina „darbuotis dėl savo išganymo”, -
yra darbas, reikalaujantis pasiaukojimo ir sielvarto, rizikos ir ašarų upelių.
Iš anksto aiškiai nežinau, kokių vaisių atneš šis darbas,
mano pilnutinės tapatybės paslaptis glūdi Jame.
Jis vienintelis gali padaryti mane tuo, kas esu,
ar, tiksliau, kuo būsiu, kai pagaliau pradėsiu būti pilnutine šio žodžio prasme. 

Kuo esi, tuo ir tiki...
[url:2oqybtit]http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-05-02-sv-atanazas-vyskupas-baznycios-mokytojas-jn-12-44-50-as-atejau-i-pasauli-kaip-sviesa-kad-visi-kurie-mane-tiki-neliktu-patamsyje/81432[/url:2oqybtit]

nu va po situ pamokslu nebeliks nei vienos paleistuves ant Lietuvos, visos kurvos gris i savo seimas,ten kur jos ir turi buti