paliko vyras su vaiku

Sweiki noreciau issipasakoti kas vyksta siuo metu mano gyvenime. Su vyru isbuvome 4 metus,pries beveik metus susilaukem vaiko,abu labai norejom tureti seima,viskas buvo kaip ir pas visus ir pykciu ir nesutarimu,bet paskutiniu metu mane pradejo tiesiog erzinti jo elgesys. Jis dyrba vairuotoju namie nebuna po menesi ar net daugiau. Aisku pasiilgatam vienas kito,ir jis sako kad jam sunku be musu,bet tik gryzta i namus tai jam visokiu reikalu atsiranda,tie reikalai kaip jis sako nuolatiniai apasisedejimai pas draugus. Su jais praleidzia daug daugiau laiko nei su mumis. Mane tai pradejo nervinti aisku priekaistavau del jo elgesio,kol jis viena diena pareiske ''skyrybos''. As aisku atsakiau ''ok,skiriames tai skiriames''. vaiku rupinasi,lanko bet nedaznai,atrodo laimingas ir patenkintas dabartine situacija,registruojasi pazinciu portaluose;) aisku sios skyrybos man kazkaip nesunkiai isgyvenamos,net keista paciai,kad jokiu asaru ar depresiju nera:) buna kad paraso paklausia ka veikiu,kaip dukra,bet apie save neteikiu jokios info,kam to reik:) sako kad pasiilgo manes kaip moters:D Bet netikiu nei vienu zodziu. Beje issiskyre jau 2 men. Pasidalinkit savo mintim apie panasia patirti, kaip viskas susikloste siai dienai. Laukiu likimo draugu pasisakymu.

Čia apsiženija. Čia vaikų susilaukia. Čia išsiskiria. Viskas lyg ir niekur nieko, tik vaikas užaugs su kompleksu, kad neturėjo normalios šeimos, kad abu tėveliai kartu jo/jos nevedžiojo už rankutės, kad atostogas leido atskirai, kad neturės bendrų nuotraukų.
Čia ne į temą ir skirta niekam.

tiesa,bet argi mes kaltos kad yra tokiu neatsakingu vyru...

Vyras iseina is seimos nebutinai del to, jog jis neatsakingas. Galetum ir sau uzduoti klausima, kodel jam mieliau buvo buti su draugais, nei su tavimi. Gal jam, ne taip jau ir miela namuose buvo. Atsakingumas gal cia, net ne prie ko. Zmones po skyrybu daznai metu metais neatsigauna. O tu cia, sypseneles delioji, linksma visa. Su skyrybomis irgi lengvai sutikai. Toks jausmas, jog abu dar nesubrende ir mazvaikiai. Tikiesi, jog dabar cia ciate mes pasakysime, ar vyras tave dar myli ar verta lipdyti seima? Taigi suseskite abu kaip suauge zmones ir snekekites.

nemanau kad jam namuose buvo kazkas negerai. jis tokio xarakterio kad tikrai butu pasakes. sakyciau jis tiesiog vis dar negali atsiriboti nuo draugu,juk jie vaikystes draugai. Jis megsta kad viskas butu kaip jis nori. O del sypseneliu,tai ka man dabar zliumbti apsikabinus pagalve,maldauti kad sugryztu,ateis laikas pats supras ka prarado. As dar turiu vaika kuriam manes reikia neuzsimarmuzinusios. Ir siaip manau jis dar nori palakstyti,nes tokiu menkniekiu niekas nepalieka,tuo labiau sakydamas kad myli.

Nenoriu aš nei kažką patarinėt, nei moralų skaityt, bet kur Jūsų atsakingumas, kad susilaukėt vaiko nuo vyro su kuriuo santykiai akivaizdžiai kažkokie nenormalūs ?
Visuomet lengviausia kažką kaltinti, bet ar pati viską padarėte, kad šeima neiširtų ? Iš pirmos žinutės matau, kad ne.
Dabar labai paplitę: padraugausiu, apsiženysiu, nepatiks- išsiskirsiu. Manau čia ta pati situacija. Spėju, kad Jums ne daugiau 23-24 metų.

del metu neklysti,as visada stengiausi kad seima butu darni ir issilaikytu,bet kazkas to neivertino,as visada uz tai kad seimoje turi buti darna, supratingumas,bet kiek gi galima vienai aukotis del seimos geroves.

nu bet ir varnu buna... Tipo vyras supras ka prarado.Nei jis cia prarado, nei ka. Gerai,kad tokios neatsakingos duros atsikrate. Sukurs su kita normalia seima ir gyvens,o ne kasdien bumbejimo klausysis. Nesubrendus tu seimai ir tik vaiko gaila, kad dabar gyvens su viena tokia motina -gegute.

is kart po skyrybu buna lyg kazkokia euforija, palengvejimas, kad viskas baigesi...deja, po kiek laiko, ypac jei neatsiranda salia zmogaus, viskas neatrodo lb linksma. Pirmiausia ir finansiniai dalykai, - vistik 2- iese dalintis islaidomis lengviau. Po to prasideda "liudnos" sventes, ypac jei jas reikia praleisti vienai, o vaika pasiima tevas. Yra aisku broliai ar seserys, draugai, bet jie visi turi savo gyvenimus, ir siaip nesu kazkokia pavydi pikciurna, bet sukildavi sirdy toks jausmas- nu blemba, visi zmones kaip zmones, o man nepasiseke, -gal cia kazkas blogai su manim?

Seip seimos kaip ir nebuvo: gyveno keturis metus , menesiais dalnoboiscikas varinejo, bendravo tiek, kad spetu vaika pasidaryti , nieks nieko nepasiillgdavo , nieks nepergyvena del skirybu . Seip problemu kaip ir nera , tik vaikas cia maziausiai kam rupi:(