kas mes esame?

Kankina tokia dilema kad neberandu sau vietos kaip geriau pasielgus. Viena manes puse sako deti taska tokiame bendravime, kita dar sako palaukti, neskubint. bendrauju su vaikinu 5 menesiai. esame is skirtingu miestu, taciau atstumas bent jau man nera kliutis santykiams. Patinka jis man savo svelnumu, pozityvimu, poziuriu i daugeliu gyvenimo klausimus. Taciau nesuprantu kas mes esame: pazistami? draugai? meiluziai? paskambina beveik kiekviena vakara, susitinkam savaitgaliais pagal galimybes. kai susipazinome, neslepe kad nori tureti rimta drauge ir as vyliausi kad ja busiu. taciau nejauciu kad jis siektu manes kaip savo merginos. nejauciu is jo pavydos gaideles. domejimosi manimi kaip zmogumi. man truksta jo demesio. as nezinau ka jis galvoja apie mane, ka jaucia. nes toks uzdaras yra ir sunku kazka ispesti. Taciau jei nieko nejaucia, kodel rodo nors ta minimalu demesi? kodel skambina kas vakara? nori susitikti? ar jam esu tik del patogumo? kaip jo paklausti apie situacija kad tai neatrodytu kaip spaudimas?

5 mėnesiai nėra daug nuspręsti, ar čia jau tas žmogus visam gyvenimui. Kiek suprantu, dabar tai draugystės ir pažinties, susipažinimo metas. O tu pati, ko nori? Gyventi jau su juo kartu, ženytis?
Aš gyvenčiau su kitu žmogumi tik tuo atveju, jei būčiau apsisprendusi , kad tai tas žmogus ir visam likusiam gyvenimui. Esu prieš pagyvenimą susimetus. Gal jis panašiai mąsto. Todėl tokiam rimtam sprendimui dažniausiai nepakanka 5 mėnesių.
O tu jo pati jo ir paklausk, kaip galėtume pasikalbėti apie man kylančius klausimus nesukeliant tau spaudimo.

Kiek pažįstų merginų/moterų, jos paprastai nori viską aiškiai ir tiksliai žinoti, susikontroliuoti ateitį iš nerimo, baimės, nepasitikėjimo ir t.t.
Atsipalaiduok, ir mėgaukis draugyste. Prisigyvensi dar - visas gyvenimas prieš akis. Kas tau skirta, tikrai niekur nedings, o jei ne tavo - tai ne tavo.

As taip pat bendrauju su vaikinu 5 menesius per atstuma. Esame is skirtingu miestu. Jis atvaziuoja pas mane,kada tik gali. O jo planuose-persikelimas gyventi i mano miesta,nes mes esame pora,mylim vienas kita,ir norim gyventi tame paciame mieste. Tiesiog reikia kalbetis tokiom temom,kad butu kuo maziau visokiu neaiskumu Galbut jus niekada neklausete jo,kas jus jam tokia esate? Ka jaucia jis jums? Kokie jo planai? Reikia viska kuo greiciau issiaiskinti,kad kuo maziau butu visokiu neaiskumu...

Suprantama,kad jūs dar labai jauni,bet vis gi-nejaugi manai,kad kas tau atsakys geriau,nei atsakytų jis? Santykius kuria du žmonės,turit kalbėtis ir jei tau kyla klausimų-klausk,nes tai tiesiog pagarba sau. Jeigu tau blogai,sakyk jam,kai jam bus blogai-jis turėtų sakyti tau,kitaip jokie santykiai negalimi.
Aš taip pat esu buvusi santykiuose per atstumą,tačiau jie buvo aiškūs-mes žinojom ir kalbėdavomės apie tai,ko vienas iš kito norim. Finale aš persikėliau gyventi į jo miestą ir gyvenome kartu. Bet tam reikia kalbėtis. Ir nemažai.

bet as net nesijauciu jo mergina. o noreciau ja buti. apie gyvenima kartu ar vestuves tikrai negalvoju dar, mazai laiko tam pazinti. bet ar jam patinku, ar jaucia man romantiskus jausmus tikrai noreciau zinoti. jei as jam tik geram laiko praleidimui, kodel tureciau svaistyti laika. tik nezinau kaip pradeti pokalbi kad neisgasdinti jo

Na sunku pasakyti,kaip pradėti pokalbį,tikslių žodžių juk tau niekas neparašys ką sakyti.. tiesiog pasakyk,kad į gyvenimą žiūri rimtai ir nors dar negalvoji apie šeimą,bet norėtum žinoti ką jis apie tave galvoja ir ko iš tavęs tikisi. Kad ir kokie būtų žodžiai,svarbiausia kad pasakytum kaip jautiesi-negali būti kvailų žodžių kai kalbi apie save ir savo jausmus.

taciau ar normalu toks demesys kada tik paraso sms su labanakt, arba as parasau ir neatsako visai? Nezinai nei kuom zmogus gyvena, nei ka galvoja. Ar cia per daug noriu ir prisigalvoju kazko nebutu dalyku?

Kol jis tau nepasakė kitaip jūs esate tik pažįstami. Kol kas nieko tokio jis tau nepadarė, ko nepadarytų šeip, geriau pažįstamas žmogus.
Nori išsiaiškinti - klausk jo. Išgąsdinsi tuo, kuo esi pati? Kažin. Gal protu ir nesuvokia, bet tavo nerimastingumą ir lūkestį jaučia. Tik nebūtinai jis nori tų artimesnių santykių. Tikriausiai kaip tik, jis jų nenori ir todėl taip ir elgiasi.
O kai žmogus kažko nenori tam pasakyti yra du kraštutinumai: ne, nenoriu ir kaip kirviu nukirsta, o kitas - visokiais būdais ir kainomis išsisuks nuo atsakymo, kad tik išvengti nemalonios situacijos. O dauguma žmonių yra kažkur per vidurį - nei taip nei ne.

geriau pazistami zmones neskambina kasdien palinketi labos nakties, nedovanoja geliu ir nekviecia drauge praleisti savaitgaliu....toks ir skirtumas gal tik

Nežinau, tu pati jį pažįsti ir geriau žinai kaip jūs bendraujate.
Bet gerai pažįstami žmonės ir skambina palinkėti labanakt ir dovanoja gėles - kiekvienas vis kitoks. Vieni galantiški, kitiems flirtas ar komplimentai su moterimis - natūrali bendravimo dalis, labanakt - malonus pasitikrinimas, kad kažkam rūpi. Malonus gali būti pats tavo dėmesys - todėl tu pati turi žiūrėti ir žinoti kas ką reiškia.

Vienas aišku - kai vyrui rūpi moteris jis ir norės su ja būti, nepakaks tik labanakt telefonu.