Kodel visada vyras lieka kaltas?

Tarkim, ta mergina, ta vaikina myli. Iseina taip, kad ji neturi pasirinkimo ir lieka kartu. Bet vaikinas elgiasi netinkamai. Nerekia, bet tai vienintele jo teigiama savybe. Gal jis bjauraus charakterio, gal tinginys, gal apsileides, nu maza kas ta mergina veda is kantrybes

Tačiau santykių užmezgimo priežastis(dabar jau verčianti pasilikti) buvo emocinė/dvasinė nauda – šiuo atveju meilė. Vargu ar rinkosi nežinodama tų neigiamų savybių, gal turėjo planą pakeisti partnerį, tačiau požiūris jog keisti beviltiška čia nepadės. Iš vyriškos pozicijos galiu pasakyti tik tiek, jog ilgainiui prie tokių, neįvardintų priežasčių, protrūkių arba pripranti ir visiškai nebekreipi į juos dėmesio, arba paprasčiausiai jie atsibosta ir pasakai „ate“. Negali išspręsti problemos nežinodamas jos priežasties. Aš jau kartą esu sakęs vyrai nėra telepatai, ekstrasensai, jei tokie būtų tie konfliktai paprasčiausiai nekiltų. Žinokit pažiūrėjus iš šalies, tai atrodo kaip „princesės“ užgaidų tenkinimas, ji nusprendė nekalbėsiu, o tu šokinėk aplink, kaip tarnas ir bandyk išsiaiškinti ko ji nori, nes kitu atveju neteksi galvos. Paauglėm tokie kaprizai gal ir tinka, bet suaugusiai moteriai ...

Moretys daznai sako, bet vyrai "negirdi" tada tas sakymas tampa beviltisku.
Ne man tave mokyti, juk pats zinai, kad santykiu pradzioje, kol susitikineji, bet negyveni kartu, viskas atrodo daug graziau.

Mielai noreciau ramiai ginca spresti, bet nesugebu. Kai kalbama konkreciai faktais tai nesunku diskutuoti, bet su moterimis faktu daznai nera, net nesupranti del ko esi kaltinamas ar apsaukiamas, pats pritruksti zodziu gincui ir pratruksti. O ji zodziu visada tures ir butinai juos isreks. Kai ko ilgiau nepadarau prasomas, ar dar ka prisidirbu, tai tyliu, gal ten ka atsikerti atgal, bet neivyksta dideliu barniu ir tuo labiau tu mano nesusivaldymu. Tos problemos atsiranda del nieku, net sunku atpasakoti. Ejau sendien vakare pas ja bandyti ramiai pasiaiskinti. Man praktiskai vos ne uzsirasyti reikia kaip kas smulkiai ivyko, jog ji manes nepaimtu ant zodziu, ar kaip cia isireiksti reiktu. Pradejau kalbetis,paklausiau ar tikrai jauciasi teisi, ar nesijaucia jog turetu manes atsiprasyti. Neatsake jog jauciasi teisi, bet pradejo rekti, jog gali ant keliu manes atsiprasyti ir t.t. Akivaizdu jog tai ne nuosirdus atsiprasymas, o konflikto nauja kryptis. Nereikia man jokiu atsiklaupimu ant keliu, tiesiog nuosirdaus pokalbio. Isgavau tik tiek, jog ji pradejo rekti, del to jog as nesupratau jos pasakojimo ir uzdaviau pasitikslinanti klausima.Paklausiau ar tikrai verta eiti pas viena toki valdininka. Kodel apkaltino mane jog as pradejau barni, nesugebejo paiskinti. Uzsidare vonioje, girdejau kaip piktai darinejamos spinteles dureles. Ji neverke ten, ji isiutus buvo. Palikau ja ramybeje. Toks stai ir pasikalbejimas.
Uzkaito arbatinukas ir as isjungiau vyrykle. Ji ateina is kito kambario po poros minuciu ir uzsipuola, jog kam isjungiau, mat jai ten reikia dar kazkoki puoda uzsivirinti. Atsakau is kur man zinoti jog ji nori dar kazkoki puoda uzsivirinti, ir negi laikysiu svilpianti arbatinuka ant vyrykles kol ji ateis, negi sunku dar karteli su dektuku uzdegti vyrykle. Stai ir vel barnis ir as pratrukstu, pradedu saukti, nes musa is veziu tokios nesamones, ir nerandu zodziu apginti savo pozicijai. Po kiek laiko paklausi ar tai normalu pykti del tokiu dalyku, ir turesi vel nauja barni. Ai velniop...
Suprantu buna menesines, siaip nuotaiku kaita, bala nemate, gamta jau tokia padare moteri. Na bet negi nera momentu,kai galetu prieiti ir pasakyti: nepyk, kartais pasikarsciuoju, buckis.

Nu labai įdomiai viską suvartėte... Kokio pasirinkimo ji neturi? Pasirinkimo garbingai elgtis ar visą susikaupusią bjaurastį išpilti ant kito? Ar žmogus, kuris kitą myli, gali ėsti, graužti? Juk tai tikrų tikriausias psichologinis teroras. Jeigu kažkas veda iš kantrybės, tai susėdi ramiai ir pasikalbi, ir ieškai išeities. O priekabiavimas ir graužimas - tai pirmas žingsnis link išsiskyrimo. Paskui ir stebitės, ko vyrai sėdi alubariuose. Jei aš grįžčiau po darbo namo ir man amžiais būtų pretenzijos tai dėl pietų, tai dėl dulkių, tai dar dėl ko nors, tai dar pamąstyčiau ar verta į tuos namus skubėti.
Artimas žmogus yra tam, kad ramiai su juo pasikalbėti, kitą kartą kartu patylėti, supratimą rasti, o jei viskas erzina ir priekabių ieškoma, tada labai gerai pamąstyti reikia, ko verti tokie santykiai.

Mano:)

Nematau tarp sitos poreles artumo.
Man atrodo vyrukas slunkius, letapedis, letai masto ir letai veikia. O pana greita. Akivaizdu, kad toks letapedis ja nervina.

Kodėl tokių problemų kyla nevisoms? Kodėl kitos poros sugeba puikiai komunikuoti tarpusavyje? Todėl, kad savo norus išreiškia žodžiais ir konkrečiai, kad kitiems nereiktų spėlioti.
Pagyvenus kartu bent 3-4 mėn. tie visi minusai tikrai išlenda į šviesą, o tuo pačiu tai nėra toks jau ilgas laiko tarpas, kad nutraukiant santykius kiltų be galo didelių trikdžių. Esmė, kad žmonės nenori prisipažinti suklydę, klydę būtent dėl savo pačių kaltės, tada ir aplinkiniai tampa kalti.
Aš pateiksiu paprastą pavyzdį :
Žmona darbe pastoviai skundžiasi, koks jos vyras prastas, kaip jie dažnai baras ir kaip jis jos nesupranta. Firmos vakarėlis, kuriame visi su antromis pusėmis. Ir tas nevykęs vyras visą vakarą, jai tik pasakius,- noriu gerti. Bėga kažko atnešti. Tada seka , klausimas ką čia atnešei? Nenoriu šito. Tas vėl bėga, atneša – vėl netinka. Tas pats ir su maistu. Abstrakčiai – noriu valgyti, bet viskas ką atneša netinka. Na gerai pirmą kartą tai gali atrodyti, jog tik viešumoje jis taip stengiasi, bet ilgainiui, kai tų vakarėlių jau būna praėję dešimtys ir vis ta pati situacija, susidaro nuomonė jog nėra tai vyro kaltė. Ir aš beveik esu 100% įsitikinęs jog namuose jam taip nesugebėjus įspėti josios užgaidos, oi koks uraganas pakeliamas.
Pastebėjau dažnai taip linkusios elgtis vienturtės merginos.
Buvo man pasitaikę, keli tokie variantai, kada paruošus vakarienę, jai paprasčiausiai neįtiko tai, jog vynas buvo baltas, o ne raudonas (nors tiesa pasakius prie patiekalo jis buvo būtent toks, kokio reikia), arba einam kažkur tu išrink, aš nežinau ir vėl jai netinka ir vėl ji pikta, kaip žiežula, gadinanti vakarą netik mums, bet ir aplinkiniams - nebūtinai, kad reikia tikėti padėkos, tačiau bent nepriekaištauti ir įvertinti būtų mandagu – tai jau yra patologija. Vengti tokių moterų reikia, tai moterys, kurioms atrodo visada „ciklas“.

Pana - ,,baba dizel''. Kad galetu, ant sprando uzsiliptu ir reguliuotu per amzius. Slykscios tokios reguliuotojos, amzinos PMS-ininkes. Kaip vampyrai - bile savo nuodus ant ko nors ispilti.Rado durneli ir vampyrina ant jo. O tas kencia. Tikro vyro ji nenori, nes negales su juo elgtis kaip su situo

Is kur tu zinai ko ji nori? Man kaip tik pasirode, kad ji nori baigt santykius, tik nedrysta pasakyti tiesiai