Meilė po skyrybų ?

Negaliu suprasti vyrų. Perskaičiau įvairių psichologinių knygų apie lyčių skirtumus bet šitie individai man nepatapo aiškesni . Išsiskyrėme su vyru. Na tiesiog jam užėjo viduramžio krizė (čia didžiausia 40 -mečių liga)... tiems kas nesupranta... Nenorėjau laukti, kol tai praeis... Taigi,.. o dabar mano buvusysis pasikeitė 100 proc. kalba apie meilę, kaip nebegali gyventi, kad jokios kitos nebereikia ir dar visokiausiu grožybių Tai kas čia su jumis vyrai yra, kodėl reikia tik tų kurių neturite /

Apie vyrus sneki kaip apie kokius aligatorius ar orangutangus ... Individai... kas cia per viduramziu krize? Ar turi prasideti renesanso epoha ? O jei pas ji vidutinio amziaus krize , tai jau tikrai jam nerupi, jam turetu rupeti jaunesnes, staciais papukais , lieknos ir sviezios, kam jam sena tundra . O aplamai ,kad sedi internete ie apie buvusi temas kuri, gal pati daugau apie ji galvoji ?:)
Trumpiau, siusk jo laiskus , mes cia aptarsim ir nuspresim ka tau daryti

Būtent tikroji meilė ir prasideda po skyrybų, jei nieko blogo ir negrįžtamo nėra nutikę, o kažkas tokio nelabai reikšmingo, sakykime, charakteriai ar interesai, pomėgiai nesuptapo ar dar kas nors tokio, kas vyrui yra svarbu - platesnis ir gilesnis požiūris į pasaulį ir į žmogų, filosofija, domėjimasis menu, pasaulio pažinimu, o ne tik į į išorę ir babkes. Babkės, materialinis saugumas abiejoms lytims yra svarbu, bet dažnai mes tai pervertiname ir sudieviname, paverčiame pagrindine religija - meilės pagrindu. Taigi po skyrybų gali prasidėti tikroji meilė. Būna ir taip ir be jokių nuodų.

Tai jei vyras sukasi, šaibyčių pasidaro, moka maloniai prieiti - tai ko tu lauki?? Aišku, jei tau pačiai dar neprasigaravę jausmai tada pirmyn, ner ko prarasti

Nelabai suprantu kuo galetume padeti moteriai kuri perskaiciusi ivairiu psichologiniu knygu ir net zinancia kas yra "viduramzio krize". Kuo galima padeti moteriai, kalbant apie jos vyra, kurio nei vienas mes cia nepazistame. Maza to dar ir pasikeitusi 100%?!
O kad jau megstu aiskiaregiu buti, prisipazinsiu.
Mano diagnoze butu: nesiseka Jusu vyrui.
O jei rimtai, nuleisk uodega eik ir Mylek.

Tai reiskia, kad jo krize dar nepraejo, o gal but net igauna pagreiti, o kadangi pagalbos jis is niekur daugiau nesulaukia, bando atkreipti tavo demesi. Taigi , kaip pasielgti spresti tau.

Kokios pagalbos jam reik?

Po skyrybų viskas atrodo kitaip. Esu moteris, bet leisiu sau pafantazuoti pavyzdžiais iš savo patirties, nes jūsų pavyzdyje per mažai informacijos, kad galima būtų patarti.
Yra nemažai vyrų, kuriems meilę pakeičia nuosavybės jausmas. Jiems labai skaudu prarasti savo daiktą. Po mūsų skyrybų eks yra klausęs vaikų, kaip būtų, jei jis vėl eitų pas mamą prašyti, kad galėtų gyventi kartu (nors jau buvo praėję keli metai ir jis turėjo draugę). Manau, tiesiog suprato, ką prarado ir tiek. O prarado jis būtent "platesnį ir gilesnį požiūrį į pasaulį ir į žmogų, filosofiją, domėjimąsi menu, pasaulio pažinimu", dabar turi draugę, kuri sutvarko namus, pagamina valgyti, bet su ja galima kalbėtis tik apie buitį. Pradžioje buvo labai patenkintas, kai apie jį buvo šokinėjama ir kiekviena dulkelė iš paskos valoma, po to pasidarė nuobodu...
Daug vyrų susižavi jaunyste ir grožiu, išeina pas tokią, o kai pamato, kad už išorės tuščia, pradeda ilgėtis bendros patirties, dvasinės šilumos ir buvęs geras seksas su jauna ir gražia nebeatperka visko kitko.
Tokiais atvejais gali atgyti ir buvę jausmai. Nors dažnai tai nėra grįžusi meilė, o tik ilgesys to, kas prarasta, savo padarytos klaidos suvokimas.
Būna, kai viskas prasideda iš naujo. Grįžo kaimynės vyras po 1,5 metų gyvenimo su jos geriausia drauge. Gyvena dabar kartu, išoriškai lyg ir laimingai, atrodo. Grįžo, atsiprašinėjo, priėmė. Nežinau, gal tai atgimusi meilė...Nors...kažkaip nesitiki.

Kaip DP moteriškaitės iki šiol negali suprasti, kad seksas vyrams nėra viskas. Sutinku, svarbus jis mums, bet su tuščiavidure gražuole jis greit pabosta ir tampa nebereikšmingu ir menkaverčiu fiziologiniu veiksmuk, sakykim, kaip kasrytinis barzdos skutimosis. O tuščiavidurių gražuolių, besidedančių Uspaskiui ar pseudodocentui Bosui lygių Lietuvoje jau tikrai per daug. Per daug pigaus popso ir zvonkizmo Lietuvoje, tiesa, dabar jau bunkizmo, pasirodo. Ir nesakykite, kad aš jiems kažko pavydžiu, nesvarbu, kad man močiutė iš Peterburgo nieko nepaliko kaip docentams ir kitiems multimilijonieriams - aš tokių net neturėjau, todėl ir ne docentas, o eilinis kaimietis, gyvenantis sostinėje, bet turintis savitą skonį, stilių ir pasaulio supratimą lygiai taip pat, kaip ir moterų ir vyrų tarpusavio santykius, vaidus, neapykantą, pavydą, lyčių karą ar galimą puikią draugystę - vienas kito papildymą, pakylėjimą, pagaliau meilę, kuri daugumai(tokia tendencija) pakeista į babkes, į pelną ir į primityvų seksą, o dėl mados ir į analą, madingų žurnalų prisiskaičius ir TV laidų ar internete porno persisotinus.

Taip iseina, kad meiluzes rekalingos, nes jos stiprina seima