Drovaus vyro tipas

Santykiai trukdavo tikrai ne mėnesį. Kartais net kelis metus. Bet dar kartą sakau: noriu čia ne po savo santykius kapstytis, o diskutuoti apskritai apie tokį tipą. Kas, kodėl, kaip, kodėl ne ir pan. Savo situaciją paminėjau tik tarp kitko, dėl aiškumo.

Man atrodo, kad cia vienas is blogiausiu variantu. Turejome mes cia diskusija kai mano pasnekovas svajojo apie tai. Apie vyra kuris "lydekai paliepus" taps aktyvesnis, pyst ir jau jis seksualesnis. Zodziu, kazkuo bet ne savim.
"Ir apskritai norėčiau ne savo situaciją detalizuoti, o pakviesti gerus žmones pasisakyti bendrai, iš patirties, kad visiems būtų naudinga,"
Naudinga galetu buti tik detali diskusija apie viena asmeni maksimum du. (tau paciai) Kalbant bendrai gausis etikeciu klijavimo darbas.

PS ar noretum, kad tavo busimas partneris butu tavimi nepatenkintas?

Na ne, pvz. tėvo dėka esam materialiai aprūpinti, buitis sutvarkyta, bet šiaip kasdienybėje motinai jį reikia vis raginti, stumti, organizuoti. Tas nepasitenkinimas yra iš serijos "yra gerai, bet norisi dar geriau". Kai palygini su kitom šeimom, kaip sakoma, nuodėmė skųstis.
Tai štai ir galvoju - gal tie pasyvieji, tylieji nėra jau tokie blogi šeimyniniame gyvenime.

Tai valio, bet jei pasakai "a" sakyk ir "b", kodel tave traukia toks tipas.

O gal tau paprasciausiai uztektu pakalbeti su savo tevu ir paklausti ar jis laimingas zmogus. ....tik va esme ta , kad mes daznai linke meluoti net patys sau.

"yra gerai, bet norisi dar geriau". Cia jau lieciame globalia visos Lt problema. Stai tavo tetis rupinosi materialia butimi. O kuri galvojote, kad vakarietis dedamas tas pacias pastangas uzdirba keturis* kartus daugiau. O noras butent toks vakarietiskas?!
Tempas va toks ir norai va tokie, o kada gyventi? o kas yra gyvenimas?!
Pavydas nera gyvenimo variklis. Manau pavydas tai yra kelias i prazuti.
Kiekviena suaugusi mergaite norom nenorom iesko vyro panasaus i savo teti. Va cia ir laba diena antra karta.
Galbut jus tikites is vaikino savo tecio modelio?, o gal jus kazkas buvo nuvyles, kad kai tik isimyli, vyruka paliekate?
"Tai štai ir galvoju - gal tie pasyvieji, tylieji"
Pasyvus tai yra depresijoje, o depresijoje nera tylieji.
Panasiau, kad kalbat apie intravertus.

Tėtis mamą myli labai labai, beje.
Gal tai visai laimingas derinys, kai vienas tyliai myli, kita purkštauja, siautėja, bet iš esmės jaučiasi saugiai šalia tokio vyro. Be vieno tylėjimo nepasireikštų kito veiklumas, šeimoje būtų rutina, sugriuvę namai
Nepasakyčiau, kad mane traukia tokie vyrai. Man jie kaip tik šiuo aspektu atrodo nelabai vyriški (nes pažinties metu vyras turi rodyti iniciatyvą, bent jau taip norėčiau). Norėčiau vyriškesnio, šmaikštesnio, aktyvesnio. Tik va, iš šimto vyro net užsimerkusi pirštu pataikyčiau į va tokį nedrąsuolį kukluolį kelmą Tai ir sakau- turbūt likimas

Gal vyrai papasakokit, kodėl bijojot užkalbinti patinkančią moterį? Ai, ji turbūt užimta, ai aš per prastas... taip galvojot? Kodėl??

Tema labai gera, bet suplakta i viena. Pirmoji dalis, apie vyra kuris yra loxas, kurio mergina gali nuvesti sustresnis- tokie klausimai gali iskilti tik nesubrendusiems paugliams. Neverta diskusijos. Antroji dalis, kas turi vadovauti seimai. Nesirisa sios dalys. Jei seimai vadovauja moteris, tai yra puikui. Taciau tokiu moteris galima ant pirstu suskaiciuoti. Tokia moteris turi buti iniciatyvi ir tureti siek tiek smegenu. Dazniausiai pasitaikantis gamtoje vairantas yra plastmasines moterys, kurios ispletusios akis laukia ka pasakys vyras. Ir visos ju vadovavimo uzuomazgos tera isteriju lygio.

Ok, tai papasakokit "nesubrendusiai paauglei", kodėl vyras gali žibinti akimis metų metus, bet neužkalbina? Pasitikėjimo trūkumas? O gal nelabai ta moteris tedomina? Gal patinka tik pats "šaudymo akimis" procesas? Jei norit, galit ne iš savo asmeninės patirties. Būtų labai įdomi tamstos nuomonė, tikrai.

Manyciau, problema cia ne vaikinuose, o temos autores neapsisprendime, nezinojime, ko ji pati nori. Svarbu issiaiskinti, ko paciai reikia ir , ginkdie, nesistengti pakeisti kito. Kai buvau labai jauna, aplink mane sukosi drovus vaikinai, o ir jie mane zavejo savo meiliu santurumu ir paslaptingumu. Gana greit supratau, kad noriu buti moterimi, o ne poros generaline direktore, noriu vyro, o ne didelio vaiko, noriu lygiavercio bendravimo, o ne vadovavimo. Tad nebekankinau nei saves, nei kitu.