Drovaus vyro tipas

Sveiki. Yra toks vaikinų/vyrų tipas, kurį pavadinčiau "stumk-trauk" - labai neryžtingi, mylintys tyliai ir iš saugaus atstumo, ilgai nedrįsta prieiti užkalbinti, mieliau laukia, kol patinkanti mergina pati užkalbins, ir kai tai įvyksta, jie prisipažįsta, kad seniai jiems patinki, bet galvojo, kad tu jau užimta ir t.t. Santykiuose mėgsta, kad viskam vadovautų moteris. Esmė ta, kad nuolat pritraukiu šio tipo vyrus: iš esmės mane žavi tas jų drovumas, nerangumas, nedrįsimas prieiti, nors patys vyrukai gerai sudėti, simpatiški ir galėtų keisti merginas kaip kojines. Tačiau aš greitai netenku kantrybės: po kiek laiko tas pasyvumas užknisa, nebežinai, ką jis galvoja, norisi, kad parodytų charakterį, ryškesnes emocijas, o ne tik žiūrėtų įsimylėjusio katino akimis, pradedi pastebėti kitų, šaunesnių (kaip tuomet atrodo) vaikinų dėmesį, su tuo išsiskiri, paskui aišku, gailiesi - juk vis dėlto geras žmogus buvo, patikimas, ištikimas, nuoširdžiai mylėjo. Kaip minėjau, su tokiais ilgai netveriu, bet mano dėmesio lauke vėl ir vėl atsiranda būtent tokio tipo vyrai. Sakau, gal yra kokia jų "vartojimo" (nepykit ) instrukcija? Tad klausimas moterims: jei gyvenate su vyru, kurį reikia nuolat tempti paskui save ir vadovauti, koks tas šeimyninis gyvenimas su juo? Kokie pliusai, kokie minusai? Jeigu esate drovaus tipo vyras, paatviraukit, kas stabdo ir neleidžia pirmam prieiti prie patinkančios moters, ar nebijote, kad ją jums iš panosės nusives kitas, drąsesnis, kodėl jus stabdo įsivaizdavimas, kad "ji jau turbūt užimta", kodėl pasiduodate net nepabandę laimės ir laukiate, kol ji pati parodys iniciatyvą?

Viena, kad esi labai jauna. Kita visiskai neaisku kiek laiko trunka draugystes ir kiek ju yra buve. Kas tavo tevu namuose vadovavo. Ar zinai kas yra intravertai ir ekstravertai.???

Nors klausimas skirtas moterims, pastebiu suformuluotas vyrams.
"ar nebijote, kad ją jums iš panosės nusives kitas, drąsesnis"
Po sito pasakymo man kazkodel galvoje pradejo kuzdeti, jog tu pati nesubrendus brandiems santykiams. Anksciau pateikti klausimai nepraso atsakymo.

Na, siaip as tokio tipo. Ka cia patarsi - arba susigyveni su tokiu ir jauti, kad tau gera, arba ne. Nemanau, kad darydama kazka specialiai, kas tau nera naturalu, is esmes pakeisi padeti. Gal tik nutempsi viska kiek ilgesniam laikui, ir tiek, kol vel kantrybes taure galu gale neisvengiamai persipildys. Kita vertus, jei ir tie blogi, ir anie negeri - tiketina, kad ir pati dar nesi savyje susivokus.

Aš jauna, bet turbūt ne tokia jauna, kaip jūs įsivaizduojate. Ryškesnių draugysčių su tokio tipo vyrais yra buvę mažiausiai 4-ios, dabar vėl stoviu ant tokių santykių slenksčio.
Šiaip tai jūs neatidžiai skaitėt, ką parašiau

Ir apskritai norėčiau ne savo situaciją detalizuoti, o pakviesti gerus žmones pasisakyti bendrai, iš patirties, kad visiems būtų naudinga, ne man vienai.

Cha cha cha labai juokinga ir paini situacija. Aš į ją pažiūrėčiau visiškai kitaip, iš savo pozicijos. Mes linkę žinoti savo galimybes ir ribas, deja kartais aistra ir susižavėjimas nuginkluoja ir pačius pačiausius. Tai yra natūralu – aš nesunkiai galiu parašyti/sukurti eilėraštį siekdamas merginos dėmesio, bet nepaisant to ir aš kartais galiu prarasti kalbos dovaną – yra man taip buvę vieną kartą, džiaugiuosi tuo ištikro smagu kai pasijauti ne prokuroro vaidmenyje, smagu kai tavo žodžius priima ilgai nesvarstant

Kodėl "cha cha cha"? Bet vis tiek dėkui už pasisakymą. Sakot, prarandat kalbos dovaną. Bet jeigu tylit per ilgai, merginą/moterį gali nusivesti kitas. Mane tokiose situacijose glumina tai, kad vaikinas iš anksto atiduoda iniciatyvą į moters rankas. T.y: tu man labai patinki, bet aš nekalbinsiu tavęs, kol tu pirma neprieisi Man pvz., visiškai nesunku užkalbinti, bet aš tai dariau jau n kartų, kartais norisi išprovokuoti vyriškio džentelmeniškumą, išradingumą, ar kaip čia pasakius... drąsą galų gale...

Kaip tik dabar su tokiu draugauju Jau pradedu galvoti, kad reiks skirtis. Jei is prigimties megsti vadovauti, tuomet toks zmogus tinka. Bet jei ieskai lygiavercio partnerio, tuomet suprantu kaip tokie santykiai uzknisa. Man toks jausmas lyg bendrauciau su vaiku, nors mums abiems jau per 40.

[color=#0040FF:1ux7fujq]Nereikia nieko stumdyti ar provokuoti, reikia tik tinkamai paskatinti toki vaikinuka. zinoma apie tai reikia bent kiek nusimanyti, be to tai tai gali buti idomus tau ir naudingas abiems kurybinis procesas [/color:1ux7fujq]
Bet jei tave traukia toks vyru tipas, o kantrybes tau uztenka tik menesiui, tai problema tikriausiai ne juose.

Žinote, jei kas paklaustų, automatiškai atsakyčiau, kad ieškau lygiaverčio, bet praktika rodo, kad esu vadovaujančio tipo moteriškaitė. Tai sakote, toks tiktų? Paskutiniu metu pradedu galvoti, kad toks tipas turbūt mano likimas, todėl ir svarstau, kaip su tokiu susigyventi, o ne bėgti nuo jo ar bandyti jį perlaužti... Čia dar kažkas klausė, kas šeimoj vadovavo, tai va būtent - tėvų šeimoj vadovauja motina. Tokia šeima tikrai nėra blogiausias variantas, bet toks jausmas, kad motina tiek metų pragyveno svajodama apie kitokį vyrą (pabrėžiu - ne kitą, bet kitokį, aktyvesnį) bet tai turbūt žmogiška...
Gal dar daugiau moterų pasisakytų, ypač su ilgamete patirtim, kokie pliusai, minusai gyvenimo su tokiu vyru.

Čia aš rašiau, oktoberfest , pamiršau pasirašyti