Ar kištis į santykius?

Tai kur pagrindinė problema, ar autores draugo vaikai prieš jų gyvenimą kartu, ar esmė - bendras stogas..
Man iš viso, kartais keista skaityti, kai rašoma "tas turėtų suprasti tą, anas - ana".Ne visi viską supranta vienodai, skirtingi žmonės, skirtingi požiūriai. Dabartiniu kriziniu laiku jaunam žmogui, net ir išsilavinusiam, pradžia daug sudėtingesnė.. Aš už tai, kad vaikai laiku pradėtu kurti gyvenimus, kabintusi į gyvenimą, tačiau ne visiems vienodai sekasi.
Gal jūsų draugo vaikai net nenutuokia, kad jūs norite ateiti gyventi kartu, gal jie net apsidžiaugtų pagaliau, kad tėvas nebus nelaimingas vienišius, bet vaikų mama savo dalį gal but vaikams ir paliko. Šnekėkitės - draugiškai ir geranoriškai.Daug yra GAL, po truputeli leiskite naujiems planams susigyventi su jumis visais kartu

O man kilo mintis, kad kažkokios ale problemos - tai tik pretekstas negyventi iš baimės kartu . Ojojoj kaip mes mokame visi slapstytis... aibės visokių priežasčių atsiranda, ir labai įtikinančių, kad tik turėti pasiteisinimus. Taip kaip ir vaikams savarankiškai baisu pradėti gyventi (neišgyvensiu vienas), taip ir aprašytos situacijos porai nelengva priimti sprendimus, nes kiek suprantu abu su "patirties" bagažu.
Jei žmonės nori būti kartu, niekas nesutrukdys to padaryti. Visada yra išeičių ir sprendimo būdų. Gal tik nevisada tokie, kokius tik mes partys įsivaizduojame ir būtinai norime, kad taip būtų. Pvz., yra variantas kartu nuomuotis butą ))))))))).
Gerai, kad apsisprendėte kartu gyventi, o toliau - laikas tikrai viską sudėlios, kaip tai įgyvendinti (jei tai buvo tikras sprendimas, išsigrynins ir niekur nedings). Nenorėkite visko susikontroliuoti, susidėlioti čia ir dabar.

Perskaičiau visų pasisakymus ir lab.pritariu"Nereikia"nuomonei.Kažkada buvau panašioje situacijoje tada kreipiausi irgi į klubo narius patarimų su temos pavadinimu"Neturiu savo vaiko-nereikalingas ir tavasis" Padėkojau visiems už patarimus,bet išvadas padariau pati.Tai,kad Jūsų draugas nesirįžta pokalbiui su vaikais tai pilnai suprantama,juk dabar "kryzės" laikotarpis,vykdomas genocidas prieš tautos liaudį ir kiekviena šeima kuri susispiečia į savo gūžtą,užsidaro savo kiautu tai dar yra galimybė išgyventi šioje vargų pakalnėje.Apie vaikų išprašymą iš namų negali būti nei kalbos!Teisingiausia būtų vaikams užsiminti,kad-ką jie į tai,jei tėtis su drauge susituoktų?Vaikai akiliausiai permato tėvų ar mamų antrąsias puses ir kaip bebūtų gaila jų nuomonės visada pasitvirtina.VOVEREI,patarčiau leisti vyrui pačiam pasikalbėti su vaikais,kitu atveju jo neryžtingumas daug ką pasako.cidas prieš tautos liaudį ir kiekviena šeima kuri susispiečia į savo gūžtą,užsidaro savo kiautu tai dar yra galimybė išgyventi šioje vargų pakalnėje.Apie vaikų išprašymą iš namų negali būti nei kalbos!Teisingiausia būtų vaikams užsiminti,kad-ką jie į tai,jei tėtis su drauge susituoktų?Vaikai akiliausiai permato tėvų ar mamų antrąsias puses ir kaip bebūtų gaila jų nuomonės visada pasitvirtina.VOVEREI,patarčiau leisti vyrui pačiam pasikalbėti su vaikais,kitu atveju jo neryžtingumas daug ką pasako.

Ateinate su šampanu ir džiugiai pranešate tiems vaikams, kad netrukus tapsite viena darnia šeima ir gyvensite visi kartu

o vaikai dar pakiliau pasako, kad ju antros puses irgi kartu gyvens. Ko ne kolchozas? o gal vaikai ,,gerai permatys'' ir mestels - tu netinki musu tevui ir ner cia tau vietos

Visiems ačiū už nuoširdžias nuomones, ypac Ugnelei, Draugui, Jaučiančiai, Nereikia ir kitiems kas nepatingėjo pasisakyti. Įvertinau visas nuomones atidžiai perskaičiusi. Yra daug tiesos kiekvienoje turiu pripažinti. Išvadą padariau tokią, kad vis tik vyras turi teisę kurti šeimos santykius ir kviesti gyventi mane kartu. Nuomotis mums nerealu dėl to kad algos mūsų labai mažos ir jos nepadidės, juk tokiame amžiuje jau nebus prof. augimo, aš išlaikau savo vaikus, jie jaunesni už jo ir dar mokosi, padedu mamai išlaikyti butą, kuriame ir aš gyvenu. Jauni žmonės turi daug didesnę galimybę užsidirbti, be to vyras nenori išeiti iš savo buto, kurį jis už savo uždirbtus pinigus nusipirko. Vaikų niekas nevarys, bet pasikalbėsime gražiai abu, teks matyt jiems pasispausti. Kitaip neišeina, nes vyrui pablogėjo sveikata, tapo labai nervingas dėl tos įtampos ir neapibrėžtumo. Man jo gaila, todėl pasiaukosiu, surizikuosiu ir kišiuosi į santykius, nes turiu prisipažinti jis spaudžia mane tai daryti, sako jei man svarbūs mūsų santykiai, aš privalau stoti į kovą. Man tik nepatinka jo tas žodis "kova".

Sėkmės, Vovere, būtų įdomu sužinoti, kaip jums seksis. Gal tavo būsimas vyras ir teisus, už savo laimę reikia kovoti. Tuo labiau, kai jūs dviese, petys į petį. Surasti žmogų nėra paprasta, ypač vyresniame amžiuje, todėl linkiu išsaugoti, ką taip nelengvai kuriat.

Mes negalime priimti sprendimų už kitus, bet turime elgtis taip, kaip mums atrodo teisinga. Tas butas yra vyro uždirbtas ir jis turi teisę ten apgyvendinti savo mylimą moterį. Ir puiku, tegu pagyvena visi kartu. Tas, kam tai bus per sudėtinga, turės ieškoti išeities ir priimti kažkokius sprendimus. Galbūt tai bus vaikai, galbūt tas vyras. Bet neužbėkime įvykiams už akių. Galbūt jie visi tikrai sugyvens kuo puikiausiai. O galbūt vaikai ir patys pasiūlys kokį nors variantą. Kam čia gadinti sau nervus iš anksto?
Mano subjektyvia ir turbūt nelabai teisinga nuomone man nepatiktų, jeigu vyriškis mane spaustų kovoti už vietą, kuri ir taip jam priklauso. Ir kad jis iš anksto nusiteikęs būtent kovoti, o ne tartis, ieškoti kompromisų. Aš tikrai padaryčiau taip, kaip rašiau, o tada ir matyčiau, kokią reakciją sukelia vaikams šis tėvui džiaugsmingas įvykis. Bus lengviau priimti kitus sprendimus O šiaip tai sėkmės didžiulės Viskas pavyks

Aš irgi prisidedu su kuo geriausiais palinkėjimais ir parašykite, kai Jums ten sekėsi.
Manau, diskusija buvo naudinga ir kitiems:)

Pavyzdziui kam?

Sekmes reils labai daug. Prisidedu ir as.