Ugnelė.: Manau, kad tėvas, kurio vaikai užaugę, turi pilną teisę savo bute tvarkytis savo gyvenimą su nauja moterimi. O suaugę vaikai turi patys rūpintis savo gyvenamu plotu arba pagaliau gyventi savo mamos dalyje. Ne vaikų nuomonės reiktų klausti, bet vaikai turi suprasti, kad tėvas į savo užgyventus namus bet kada gali parsivesti gyventi savo moterį.
Mano supratimu būtent tėvas turi tvirtai pareikšti, kad jis kuria gyvenimą su jam brangia moterimi ir konstattuoti, kad ji nuo šiol gyvens čia, kartu su juo.
Ugnele, ar turite vaikų? Jei turite, tuomet man jūsų pasisakymas atrodo gana keistokas. Arba tiesiog mūsų auklėjimas ir gyvenimiškos vertybės skiriasi (nenorėčiau įžeisti).
Man gyvenime yra įskiepyta, kad vaikai - vienintelis nekintantis dalykas pasaulyje. Moterų, kaip ir vyrų, gali būti daug ir jie gali keistis. Vaikai yra vieninteliai ir nepakeičiami. Jei vaikai negali susikurti savo gyvenimo (visko pasitaiko), jais rūpiniesi tol, kol jiems to reikia. Žinome, atmeskime tą faktą, kad kartais netgi tavo paties vaikai yra tokie egoistai, kad jiems rūpi tik jų pačių gerovė.
Normaliuose santykiuose pakaks nuoširdaus pokalbio ir vaikai padarys viską, kad jų tėvas būtų laimingas (jei jie supras, kad tėvo laimė yra būtent gyvenimas su jo moterimi).