Draugų zona

Kai perskaiciau tavo mintis prisiminiau laikus, kai kazkada pirsliai atvaziuodavo, susitardavo ir po to kazkaip zmones nugyvendavo kartu gyvenima ir turbut su tom paciom problemom, ir tom paciom laimem, kaip ir dabar.

Nemanau, kad tiesa. Jei mergina man patinka, man ji patiks ir šachmatais bežaidžianti, o jei ne - gali bet kiek rodyti savo seksualumą, intrigą, ar geismą. Viskas priklauso nuo bendro įspūdžio.
Turiu ir aš tokių draugių. Mus vienija tik bendri interesai, bet nieko tarp mūsų negali būti - nėra jokios abipusės traukos. Blogiausia, kai iš vienos pusės ta trauka yra, o iš kitos ne. Bet šiuo atveju nieko nepakeisi, nepatikai - susitaikyk.

Taigi, apie tą abipusę trauką. Nuolat jos ieškojau, tikėjausi, kad bus. Iš tikro visada būdavo taip -arba aš traukiu, arba mane...Negaliu sakyti, kad tie, kurie labai traukė mane, nieko nejautė man. Kažką jautė, kai kurie net pasakydavo, kad myli, bet, atrodo, kad tikrai nejautė to, ką aš jiems jaučiau, santykiai po kurio laiko nutrūkdavo. Tiems, kuriems didelės traukos nejausdavau aš, pasakydavau, kad galim būti tik draugais. Tai atrodė sąžininga.
Dabar, kai į priekį žiūrėti nebėra kur, atsigręžiu atgal ir galvoju - gal tos abipusės traukos ieškojimas tiesiog klaida?
Gal teisūs japonai, kurie santuoką, pagrįstą abipuse meile ir trauka laiko pačia nevykusiausia?

Nelaiminguole, is dalies sutinku su tuo, ka siulai, is kitos puses, nepatinka man stengtis buti kazkuo kuo nesu, ir nenoriu su kazkuo buti tik del to, kad kazkam patikciau, itikciau ar kazka pakabinciau. Is viso tokio dalyko, kaip kabinimas nesuprantu. Arba naturaliai abiems zmonems kartu gera buti arba ne. Dirbtinai cia nieko neprikursi, arba prikurti galima tik trumpam laikui. Nes visa amzinybe nepavyktu stengtis atrodyti, veikti ir t.t. priesingai negu tai, kas esu is tikruju

Sveciui: apie susitaikyma. Manau, kad susitaikymas priklauso ir nuo to, kaip ta "nepatikai" pateikia kita puse ir, zinoma, kaip priimi.

Atrodo, kad jūs rašote apie mano situacija... Man irgi taip buna... Cia ir yra principas - negaliu sakyti, kad jiems nepatikau ar pan (kurie mane trauke), BET ... ne taip stipriai, kaip jie man

Bet cia ir yra esme, kad vienoms merginoms nesiseka su vyrais ir viskas... siuo atveju, mergina buna tik drauge... Kazkur cia suo pakastas , manau, ne vien lemties dalykai...

Tikrai, suo cia ryskiai kazkur pakastas idomu, kokios to priezastys?
Kazkas jau rase, na nera fizines traukos ir viskas, bet yra kita trauka, kuri traukia ir renkiesi, kaip drauge.
As anksciau galvojau, kad pirmoj vietoj svarbiausia, kad butu geras draugas. Bet kai aplink visi tik (arba net) draugai, o norisi kazko kitaip, tai ka daryti tada?

man kažkodėl būna atvirkščiai visada norėdavau turėti draugų-draugių, bet vistiek jie siekdavo kitokios draugystės, todėl tiesiog tekdavo viską nutraukt. žinau, kad esu labai seksuali, bet tikrai ne dėl krūtinės ar kojų ar dar kažko...apranga mano irgi nėr labai jau ten super seksuali ar atvira...tikriausiai turiu ka-kokio šarmo....bet man nuo to nė kiek ne geriau....visiems reikia tik sekso, o charakteris mano bjaurokas....taip, kad tas pats gaunasi....nulis... tu bent jau "draugių" turi

Kvailute, nuotykiu ieskotojai prie visu limpa. Man irgi tas pats - vien tik pasiulymai @laisvam bendravimui@. Nezinau, kokio sarmo mes turim, bet jausmu srityje nesiseka...

Moralas: ir taip blogai, ir kitaip blogai.
Tai kur ausko vidurys?