Seimos psichologas

ieva

I

96405 įrašai

2013/04/01 14:18:45 14:18:45

labaivairuojanti:

Pavargusi: Šiurpas nukratė paskaičius, kaip gaila žmogaus... Kaip tik dabar pati išgyvenu stiprią emocinę krizę, bandau prisiversti palikti savo vyrą (jau kokį mėnesį naktim nemiegu), sunkiausia tai,jog žinau, kad pasiūlius skyrybas-kelio atgal nebus, nes vyras šį pasiūlymą mielai priims,o atrodo man tiek ir tesinorėtų išgirsti iš jo pusės 'ne,nenoriu skirtis'... Todėl nekeikite savęs, jau vien tai,kad rūpinotės, galvojote kaip išgelbėti santuoką-žmonai turėjo būti kaip kabliukas tolimesniam, bendram gyvenimui. Jei ji tuo nepasinaudojo-manau bandyk nebandžius-nuomonės ji nepakeis...

Gal prieš siūlant skirtis pirmiausiai reikėtų išsiaiškinti priežąstis, dėl kurių susidarė esama situacija ir kas nutiko, kad vyras, kaip Jūs pati manote, taip mielai priimtų sprendimą skirtis. (Jis pats juk skirtis nesiūlo). Dažnam, susidarius krizinei situacijai, viršų ima emocijos. Jei rūpi išsaugoti šeimą napasiduokite neigiamom emocijom, ramiai apsvarstykite ir pabandykite pasišnekėti. Be pykčio, priekaištų ir kaltinimų. Juk ir pati galėjote padaryti klaidelių, dėl kurių santykiai pakrypo būtent tokia linkme. Tik abipusis noras surasti priežąstis ir abipusis geranoriškumas gali padėti išsaugoti šeimą. Jei abiems išeities nepavyktų rasti - šeimos psichologas tokiu atveju tikrai glėtų padėti.

Klausykit Vairuojanti, ko jūs vis tą nosinę kabinat ant ,,priežąstis". Jau kelintą kartą matau, ir dabar 2 kartus. Kaip ne gėda - moteris amžiuje, patarinėja, o nemoka lietuvių kalbos

ieva

I

96405 įrašai

2013/04/01 14:46:46 14:46:46

Svečias:

labaivairuojanti:

Pavargusi: Šiurpas nukratė paskaičius, kaip gaila žmogaus... Kaip tik dabar pati išgyvenu stiprią emocinę krizę, bandau prisiversti palikti savo vyrą (jau kokį mėnesį naktim nemiegu), sunkiausia tai,jog žinau, kad pasiūlius skyrybas-kelio atgal nebus, nes vyras šį pasiūlymą mielai priims,o atrodo man tiek ir tesinorėtų išgirsti iš jo pusės 'ne,nenoriu skirtis'... Todėl nekeikite savęs, jau vien tai,kad rūpinotės, galvojote kaip išgelbėti santuoką-žmonai turėjo būti kaip kabliukas tolimesniam, bendram gyvenimui. Jei ji tuo nepasinaudojo-manau bandyk nebandžius-nuomonės ji nepakeis...

Gal prieš siūlant skirtis pirmiausiai reikėtų išsiaiškinti priežąstis, dėl kurių susidarė esama situacija ir kas nutiko, kad vyras, kaip Jūs pati manote, taip mielai priimtų sprendimą skirtis. (Jis pats juk skirtis nesiūlo). Dažnam, susidarius krizinei situacijai, viršų ima emocijos. Jei rūpi išsaugoti šeimą napasiduokite neigiamom emocijom, ramiai apsvarstykite ir pabandykite pasišnekėti. Be pykčio, priekaištų ir kaltinimų. Juk ir pati galėjote padaryti klaidelių, dėl kurių santykiai pakrypo būtent tokia linkme. Tik abipusis noras surasti priežąstis ir abipusis geranoriškumas gali padėti išsaugoti šeimą. Jei abiems išeities nepavyktų rasti - šeimos psichologas tokiu atveju tikrai glėtų padėti.

Klausykit Vairuojanti, ko jūs vis tą nosinę kabinat ant ,,priežąstis". Jau kelintą kartą matau, ir dabar 2 kartus. Kaip ne gėda - moteris amžiuje, patarinėja, o nemoka lietuvių kalbos

Kaip tai moteris amziuje, jai ka, 60? Labai gramotnai raso, del vienos klaidos jau nepulkite

labaivairuojanti

L

354 įrašai

2013/04/01 14:48:50 14:48:50

Negėda

Pastaba priimu
Aš klaidas taipogi pastebiu, tačiau labiau žiūriu į turinį

ieva

I

96405 įrašai

2013/04/01 14:52:47 14:52:47

oi, iki 60 dar toli

Pavargusi

P

2 įrašai

2013/04/02 08:48:53 08:48:53

labaivairuojanti:

Pavargusi: Šiurpas nukratė paskaičius, kaip gaila žmogaus... Kaip tik dabar pati išgyvenu stiprią emocinę krizę, bandau prisiversti palikti savo vyrą (jau kokį mėnesį naktim nemiegu), sunkiausia tai,jog žinau, kad pasiūlius skyrybas-kelio atgal nebus, nes vyras šį pasiūlymą mielai priims,o atrodo man tiek ir tesinorėtų išgirsti iš jo pusės 'ne,nenoriu skirtis'... Todėl nekeikite savęs, jau vien tai,kad rūpinotės, galvojote kaip išgelbėti santuoką-žmonai turėjo būti kaip kabliukas tolimesniam, bendram gyvenimui. Jei ji tuo nepasinaudojo-manau bandyk nebandžius-nuomonės ji nepakeis...

Gal prieš siūlant skirtis pirmiausiai reikėtų išsiaiškinti priežąstis, dėl kurių susidarė esama situacija ir kas nutiko, kad vyras, kaip Jūs pati manote, taip mielai priimtų sprendimą skirtis. (Jis pats juk skirtis nesiūlo). Dažnam, susidarius krizinei situacijai, viršų ima emocijos. Jei rūpi išsaugoti šeimą napasiduokite neigiamom emocijom, ramiai apsvarstykite ir pabandykite pasišnekėti. Be pykčio, priekaištų ir kaltinimų. Juk ir pati galėjote padaryti klaidelių, dėl kurių santykiai pakrypo būtent tokia linkme. Tik abipusis noras surasti priežąstis ir abipusis geranoriškumas gali padėti išsaugoti šeimą. Jei abiems išeities nepavyktų rasti - šeimos psichologas tokiu atveju tikrai glėtų padėti.

Ne, manau mūsų situacija tokia, kad jau nė neverta gelbėti.. vyrui kažkada jau minėjau,kad gal išsiskiriame, jis sakė 'kaip nori, man tas pats'. Jis labai retai būna namuose, atrodo kaip įmanydamas stengiasi išvengti laiko su šeima. Tai tęsiasi jau kelis metus. Vis naiviai tikėjausi,kad kas pasikeis, vėliau pykau,rėkiau, dar vėliau bandžiau kalbėti ramiai, paskui jau ir ašarų nesulaikiau, verkiau ir klausiau,kas negerai, jis sakė 'man tai viskas gerai,nesuprantu ko prikibai'... Apie lovos reikalus net nekalbu, nenustebčiau,jei ir nekaltybė jau ataugo Neseniai irgi ieškojausi šeimos psichologo. Vyras griežtai atsisakė ten eiti,nes jam viskas puiku. Vėliau tiesiog pagalvojau-kas iš to? kas jei nueisim? kas,jei jis pradės kalbėti,jei jis pasakys kas jam negerai? Pavargau tiek laiko viena tempti, viena kurstyti tą šeimos liepsnelę. Jau nežinau ir ar benoriu, kad kas būtų kitaip... Atpratau nuo jo meilės, atpratau nuo jo dėmesio, anksčiau verkdama ir besiskųsdama tiesiog buvau užmiršusi,kad jis nėra mano pasaulis, kad pasaulio ribos kur kas platesnės. Šiuo metu tik sėdžiu ir stebiu kaip mano metai eina na..., o aš nieko nedarau. Čia tik laiko klausimas,kada pagaliau stosiu ant dviejų kojų ir žengsiu pirmus žingsnius....

Svetlana

S

980 įrašai

2013/04/02 17:37:05 17:37:05

Pavargusi,
gerai įvertinote kur eina jūsų metai. Pasirinkite kelią, kuris jums būtų malonus. Niekada nevėlu atsisveikinti su tuo, kas jau nebešildo, o tik stabdo ir liūdina. Turite teisę būti laiminga.

ieva

I

96405 įrašai

2013/04/02 18:35:56 18:35:56

[quote="Pavargusi" Apie lovos reikalus net nekalbu, nenustebčiau,jei ir nekaltybė jau ataugo [/quote]

Blemba, o tai vyrai siais laikais.... Borgija, imk pavyzdi

senas chrienas

S

43 įrašai

2013/04/02 20:56:46 20:56:46

svetlana: Pavargusi,
gerai įvertinote kur eina jūsų metai. Pasirinkite kelią, kuris jums būtų malonus. Niekada nevėlu atsisveikinti su tuo, kas jau nebešildo, o tik stabdo ir liūdina. Turite teisę būti laiminga.

As manau , kad istiesu laimingas gali buti tik tada, kai uztenka to ka turi. Jei tau neuztenka to ka turi ir negali su tuom susitaikyt, niekada nebusi laimingas, tik guosi save iliuzija, kad rytoj tai tikrai atsitiks nes tu turi teise buti laimingas. Tai nereiskia, kad nereikia siekti kazkokiu tikslu, bet reikia nnepainioti tikslo su laime.Tiesiog reikia ismokt priimti tai ka duoda tau gyvenimas. Bet zmones daznai to nesupranta nes neteisingai sudelioja prioritetus.

Be saibu

B

623 įrašai

2013/04/03 06:46:20 06:46:20

Savo supratimą kas yra Gyvenimas pasilaikysiu sau.
Smalsumui patenkinti suvedžiau paieškos laukelyje "kas yra gyvenimas?"
Vienas žodis, o supratimu tiek daug.
[url:4jdznbo2]http://lt.wikipedia.org/wiki/Gyvenimo_prasm%C4%97[/url:4jdznbo2]

Pavargusi, atsakymų ieškai ar šiaip parašiai?

labaivairuojanti

L

354 įrašai

2013/04/03 10:35:20 10:35:20

senas chrienas:

svetlana: Pavargusi,
gerai įvertinote kur eina jūsų metai. Pasirinkite kelią, kuris jums būtų malonus. Niekada nevėlu atsisveikinti su tuo, kas jau nebešildo, o tik stabdo ir liūdina. Turite teisę būti laiminga.

As manau , kad istiesu laimingas gali buti tik tada, kai uztenka to ka turi. Jei tau neuztenka to ka turi ir negali su tuom susitaikyt, niekada nebusi laimingas, tik guosi save iliuzija, kad rytoj tai tikrai atsitiks nes tu turi teise buti laimingas. Tai nereiskia, kad nereikia siekti kazkokiu tikslu, bet reikia nnepainioti tikslo su laime.Tiesiog reikia ismokt priimti tai ka duoda tau gyvenimas. Bet zmones daznai to nesupranta nes neteisingai sudelioja prioritetus.

Išsipildžius tavo siekiui, norui, arba pasiekus tikslą - galime jaustis laimingi. Nelaimingas tas, kuriam mažai kas džiaugsmą teikia. O norėti ir svajoti reikia, svarbu nuo to neužtrokšti..

Pažintys Forum

Seimos psichologas