Poisson: As apie smurta dvejopos nuomones : pirmiausia isviso spresti fizine jega konfliktus yra bejegiskumo pozymis , kai baigiasi zodiniai izeidimai, o norisi iskaudinti dar labiau . Nesu daves i skudurus , bet patikekite is moters esu paragaves psichologinio smurto kuris tikriausiai skaudesnis, nei i duda gauti , ji pildavo alejaus ant liepsnos , nes zinojo, kad galiu sudauzyti vaza i siena, bet jai netrenksiu ir tuo naudodamasi lodavo kai tie ziurkes -suniukai kurie paloja ir slepiasi, o kai nueidineji vel loti pradeda . Brr kai prisimenu, viskas viduje virdavo, kunkuliuodavo . Tiek kartu noredavosi istaskyti i siena , net kai spjoves isejau, lakste ir kudakavo , todel suprantu pilnai tuos vyrus, kuriems voztuvai neatlaikydavo ir atidubasindavo . Kas mane sulaikydavo? Gal pagarba sau , kad nepulsiu zemiau jos . As tiesiog apsisukdavau ir prisigerdavau , kad isvemti visa ta susikaupusi ituzi .
[quote:3b4mi1bm]patyrusi smurta rašė:
Esu paragavusi vyro kumscio (tiesa, ne i veida, be zymes). Nenoriu labai jo teisinti, bet esu nemazai prisidejusi savo ikyriomis kalbomis, kaltinimais, kurie jam taip isipyko, kad jis neberado kitos iseities, priejo kritine riba, kaip pats sake veliau. Viena vieninteli karta gavau. Pasimokiau garbingo elgesio, kurio vyras nusipelne. Viskam yra saikas, ir psichologiniam smurtui, kuri jis pajuto is manes, irgi. Issiaiskinom su juo, kad nebuvo tai smurtas, o tik jo gynyba nuo mano puolimo. Manau abu mes kalti [/quote:3b4mi1bm]
Apsispręsk vyras tu ar moteris. Ar smurtaujantis vyras, ar gėjus gavęs į dudą nuo kito gėjaus? Mes jau pripratę, kad vyrai moterim apsimeta, turim Borgija. Bet iš kur tas tavo pyktis ir nepagarba moterims?
