cia tas draugas kuris: senas hrienas: Bet ar galit mylet, stai kur esme. Bet kad jums butu lengviau pasakysiu, kad dauguma zmoniu neturi tokiu galimybiu. Nes turi jegu tik tiek, kad visa sirdimi galetu myleti tik viena zmogu ir tai nelabai ilga laiko tarpa. O kodel taip yra? todel kad nezino kaip....bet tai jau kita tema.
NETIESA.
O kodel taip yra? todel, kad devim kaukes.
Todel, kad vyrai mano viska kontroliuojantys. Ne zmogaus valioje "Kaip?".
Tevo valioje, kad vaikai kuriuos ugdome eitu teisingu keliu.
[url:2pvu2wun]http://gyvenimas.delfi.lt/career/psichologo-patarimai-ar-tai-viskas.d?id=43519149[/url:2pvu2wun]
"Galbūt galėtumėte padėti mane kamuojančiu klausimu? Turiu šeimą, mylintį ir mylimą vyrą, vaiką, gerai apmokamą ir mėgiamą darbą. Tačiau kuo toliau, tuo labiau mane ima kankinti klausimas "ar tai viskas?" Įspūdingos karjeros kopimo galimybės nelabai įmanomos, o aš ir nesu tikra, kad profesiniai siekiai padėtų išspręsti mane kamuojančią dilemą. Galbūt man padėtų koks naujas užsiėmimas, kuriame galėčiau save realizuoti, tačiau nejaučiu noro ar potraukio užsiimti kuo nauju."
"Pastabos šios adresuotos jūsų Adaptuotam Vaikui, o ateis ir iš kai kurių žmonių, ir iš jūsų pačios. Šiomis pastabomis pasaulis stengsis sugrąžinti jus atgal - į sočią ir komfortišką zoną. Kurioje jūs esate nepavojinga, lengvai valdoma ir valdanti kitus.
Jūsų Adaptuotas Vaikas tuomet kaltai mirksės ir jaus gėdą. „Na tikrai“- sakysite jūs - kaip aš čia taip galvą buvau pametusi?“
Tačiau ir aš, ir jūs žinote, kad tai - tik nedidelė jūsų sielos dalis. O galva - tik nedidelė kūno dalis. Manau, kad džiaugsmas ir gyvybingumas slypi kitur!"
""Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti; aš jus atgaivinsiu! Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą. Mano jungas švelnus, mano našta lengva." (Mat 11,25-30)
Dievo karalystė paruošta „nuo pasaulio sukūrimo“ (Mt 25, 34). Todėl neturėtų stebinti Kristaus pasakymas, jog „kai kurie iš čia stovinčiųjų neragaus mirties, kol neišvys Dievo karalystės“. Kadangi tuo sunkiai patikima, tai prieš tai dar sustiprinama: „Iš tiesų sakau jums“ (Lk 9, 27). Tai reiškia, jog Dievo karalystę – teisumą, ramybę ir džiaugsmą, galime pasiekti jau iki kūno mirties.
„Dievo karalystė ateina nepastebimai“ (Lk 17, 20), – sako Kristus, ir kad negalvotume, jog ji tik kažkada ateis, paaiškina: „Dievo karalystė jau yra tarp jūsų“ (Lk 17, 21). O kad negalvotume, jog Dievo karalystė tai Jis pats, patvirtina – „kas tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą“ (Jn 6, 47). Ne turės, o turi! Kas tiki, jau dabar „iš mirties yra perėjęs į gyvenimą“ (Jn 5, 24). Ir to pavyzdys – šventieji.
Nepastebimas perėjimas į Dievo karalystės amžinąjį gyvenimą vyksta jau čia, pasaulyje, jeigu nuoširdžiai sakome: „Teateinie tavo karalystė“ (Lk 17, 20).
"
Nemanau, kad butent taip reikia skelbti apie Dievo karalyste. Zmones tai gasdina.
Tie kurie turi galios tai daryti, jiems uztenka pasakyti tik viena zodi. Tie kurie neturi, bet labai nori ir mano ,kad kalba Dievo vardu, sprogdina bombas metro...