Kas per vyro draugiskumas?

Turiu pazistama vyra, kuris labai patinka. Kartais susimatom, susirasom, bet dazniau mano iniciatyva. Kai atsisveikinam, jis visada mane aistringai pabuciuoja. bet kai nesimatom, as is jo negaunu jokiu ziniu.... Dabar vel savaite nebuvo jokiu ziniu, galiausia pasiuliau jam susitikti prie kavutes, jis sutiko iskart. atsake: As taves lauksiu (turime vieta, kur visada susitinkame). Kaip man ji suprasti, kodel jis toks? Kas per "draugyste". Aciu.

Jis dar paieškose nėra tikras dėl santykių su tavim

čia paskaityk, gal apie ta patį rašot

kaip-elgtis-droviu-vaikinu-t2844.html?p=71729#p71729

Wow, va cia pataikei, zodziu asmenishkai su tuo paciu susiduriau, buvau ta puse kurios tu dabar nesupranti, elgiausi kaip ir tavo pazistamas.... Bliamba kaip dabar paaishkinti savo elgesi, nezinau kas dedasi tavo pazistamo galvoje, bet man patikdavo tokie trumpi susimatymai, jokiu isipareigojimu, jokiu pasiaishkinimu, jokiu bendru planu. Maniau, kad tai mus abu tenkina, bet klydau, padariau klaida, kad nepasidomejau ka ji galvoja apie tokius santykius, galu gale zmogutis buvo iskaudintas, durnai aishku gavosi ir vis per ta isitikinima, kad jai tau gerai tai ir kitam [color=#804040:1bjo4o77]TURI BUTI[/color:1bjo4o77] taippat... Gal imkis iniciatyvos, sheip uzklausk, lyg tarp kitko... slidus cia reikalas ishtikro... sekmes

Su taip paklausimais tiesiai tai irgi visko gali būti.
gali vaikinas tiesiog atsakyti tiesiai šviesiai Ar jūs taip nemanot ??

O gal gali paaiškint kodėl tau patikdavo tokie trumpi pasimatymai, o įsipareigojimų tarsi bijojai. Tiesiog tau buvo gera vienam? Ar galvojai, kad merginai taip nuolat tiks tokie neaiškūs santykiai? Ar bijojai įsimylėti ir galbūt paskui likt atstumtas? Ar dar kokia priežastis. man labai idomu šiaip kaip vyrai masto??

Va butent, as manau, kad nieko ipareigojancio jis nenori... ir del to skaudu. Bet visada pasveikina visom progom, ir tuo mane pririsa prie saves... ir tas mano noras matyti ji vis dazniau ir dazniau dideja, bet nenoriu buti ikyri... Kai susitinkam, jis mane apipila komplimentais, galime kalbeti su juo apie betka, buciuoja... Bet kai parasau jam e-maila atsako zaibiskai, bet tie atsakymai buna trumpi ir as nesuprantu nieko... kaip man elgtis su juo?

Jei jo nekalbinciau, jis greiciausiai pats man taip ir nerasytu... Kam taip tempti guma? Laukia kol pati susiprotesiu pasitraukti?

Niu cia klausimu lavina, jug jai ash vienaip ar kitaip atsakysiu i tavo klausimus, tas tikrai nereiksh, kad dauguma ar visi vyrai taip galvoja... Negaliu atstovauti visu vyru vardu, vejai butu...
Del manes... bijoti? bijoti- tai negyventi, tai stengiuosi shiuo jausmu nepasikliauti, vienam gera man ir dabar, nenoreciau, kad dar karta kas isipainiotu i mano voratinkli, del merginos jug rashiau, kad maniau, kad tokie santykiai tinka mums abiem, klydau.... gaila zmogucio, kad per mano durnuma ji buvo iskaudinta... todel betkokioje situacijoje(nebutinai tokioje) reikia kuo greiciau isiaishkinti kas kam patinka kas ne, nelengva aishku, bet reiketu stengtis kalbetis, kad veliau nekiltu nesusipratimu...

Man atrodo, kad nera jau taip blogai, gal neprisikurk kas bus, kas gali buti, jai pakalbesi apie tai, ka prarasi? Jai jis ir taip su tavimi nieko rimto nemasto, ishsiskirsit ir tiek, jai isimylejo, tai tikrai pokalbis nieko nepagadins... kam kankinies? Kiek ilgai plaukiosi abejonese? kol paskesi?....