ju santykius laikas patikrino, o tai labai svarbu. gali buti, kad jis su ja jauciasi gerai, stabilu, patikima, pazistama ir t.t. tiesiog po kazkurio laiko ugneles nebera, aistros, va tada ir pradeda dairytis i sonus. bet jei zmogus jau buves ilgalaikiuose santykiuose, jis zino visus santykiu etapus, zino, kad po aistros, ateis rutina. tai kam viska mesti ir keisti? tas pats bus ir kituose santykiuose, ir sekanciuose...
Su tavo nuomone sutikciau is dalies - matyt, patikima, paprasta, prieraisu. Bet kai as supratau, kad su zmogum, su kuriuo buvom 6 metus sieja tik tai - ji palikau. Okei prisirisimas, bet aciu - man to nereikia. To meile as nevadinu. jEI JAU kiti ima patikt, viskas daugiau nei aisku, manau, jei ja\u isipareigoji tam zmogui, tai isipareigok ir kurstyt ta ugni, keisti, kalbetis apie visa tai, o jei ne... palik. Greiciausiai - čia ir bus problema, kiek suprantu, tikru jausmai nera nei man , nei jai. o prisirist prie bet ko gali - cie joks ypatingumas. Ir jei reiktu rinktis ar buti vaikino sesute ir mamyte ar "kekse", kuriai aistra ugnis - pasirinkciau paskutini varianta But sesute, su kuria nebejaudina seksas ir nera ugnies, man atrodo daug baisiau Bet cia ir nuo zmogaus,. matyt, priklauso.