Tu man labai patinki, bet likim draugais...

Kaip dažnai girdime tokius žodžius… Ar ne lengviau iš karto išsiaiškinti savo jausmus ir nesukelti kitiems skausmo?.. Tikriausiai, ne…
Skambučiai susitikimai, gražūs žodžiai… ir jau, atrodo, beveik patikėjai, kad vėl gali pamilti, kad vėl gali bandyti kurti santykių tvirtovę. Tačiau kaip dažnai tai būna tik apgaulė, likimo ironija ar šiaip gyvenimo pamoka, kurią turėtum išmokti. Bet juk taip nesinori…
Kodėl tie žodžiai - tu man labai patinki, bet likim draugais; tu verta geresnio nei aš; bijau, kad nesugebėsiu tavęs padaryti laimingos - tokie skaudūs? Juk ir patinki tam žmogui, tuo metu atrodo tam vieninteliui, bet tikriausiai to negana. Jei yra abipusė trauka, aistra, ko gi tada trūksta iki meilės? Šis klausimas jau kurį laiką neduoda man ramybės. Žinoma, negalima atmesti ir to varianto, kad vyrai bailiai ir negali pasakyti visos tiesos dėl ko jie iš tikrųjų nori nutraukti santykius. Nenoras įskaudinti žmogaus yra pateisinama priežastis, bet argi melas į akis ne labiau skaudina?
Kiekvieną kartą sau kartoju: “Viskas! Gana! Daugiau niekam neleisiu savęs skaudinti…” Bet tai nutinka vėl ir vėl… Kiek kartų reikia tai patirti, kad išmoktum gyvenimo pamoką? O gal tai ir kartosis kol jos neišmoksiu? Į šį klausimą tikriausiai niekas negalėtų atsakyti teisingai…
Viena mano draugė, visada man kartoja: “Aš tikiu tikra meile. Tikiu, kad pasaulyje yra tas vienintelis žmogus, su kuriuo galiu būti laiminga ir aš nenuleisiu rankų kol jo nerasiu. Tikiuosi, jis elgsis taip pat…” O kaip aš… ar tikiu? Šiandien mano atsakymas yra ne su truputėliu vilties, kad ateityje jis pasikeis…

Manau, toks posakis reiškia, kad nėra seksualinės traukos, arba ji nepakankama.
Apie tai, kad bijau, jog tavęs nepadarysiu laimingos -reiškia tą patį -tu manęs pakankamai seksualiai netrauki, todėl galiu ir neturėti kantrybės tau būti geras, nes vardan tokio sekso mažai ką galiu atleisti. Dar blogiau, jei pasako -tu geras žmogus, aš nevertas tavęs. Tada absoliučiai aišku, kad mergina ne to vaikino skonio...
O nepasako tiesos todėl, kad įsivaizduoja, kad taip mažiau įskaudins moterį. Kvailiukai...

Tai yra gana mandagus pasakymas, kuris reiškia - tu nepakankamai man patinki, kad būtum draugė (mylimoji...).
Deja - kad ir kaip tau patiktų tas kitas, bet jis irgi renkasi...
Jo gražūs žodžiai pradžioje galbūt reiškė tik tai, kad jis stengėsi, labai stengėsi užmegzti pažintį, sukurti santykius, bet... paaiškėjo, kad jam netikai. Ir netikai ne dėl to, kad esi kažkuo negera, bet todėl, kad nepakankamai patikai tam žmogui.
Ir džiaukis, kad jis tau tai pasakė pradžioje, neleisdamas prisikurti visokių lūkesčių ar išsirutulioti gilesniems jausmams. Pagaliau juk jis galėjo tavim pasinaudoti, matydamas tavo susižavėjimą. O žmogus pasitaikė sąžiningas ir nesivėlė į jokius neaiškius nuotykius.
Tai buvo ne tavo žmogus ir tiek.
Pagaliau gerai pagalvok: negi taip jau niekada nesi pasakiusi tavęs netraukiančiam žmogui - likime tik draugais?
Aš esu ir ne kartą. Ir tai tikrai nėra labai lengva....

Pasistengsiu nenusikalbeti
Su tuo, kad renkasi sutinku simtu procentu. Taciau:
Beda manau cia vaikino pasitikejimo savimi stoka. Kodel taip yra, palikim antruoju klausimu.
Kodel skaudus, gal todel, kad juos prisiemei asmeniskai. Pasiusk juos atgal taip. "Man nereik, kad tu mane darytum laiminga, man pakanka, kad buni greta"(ar esat tai pasakiusi?). O gali susirasti vaikina kuris pasitiki savimi. Tiesa, tie taip pat kartais gali zuti kaip savoka vyrai, nuo "labai savimi pasitikinciu moteru"
Didziausia paslaptis, kad jokios paslapties nera. Mandagu,- tai tik paslepta baime. Baime kalbetis. Baime kurti. Nekalbeciau, jei butu pasakes 'nepyk tu man kaip sese". Nekalbeciau, jei butu pasakes "as tau nieko nejauciu".
Siaip smalsu, kada paprastai nuo santykiu pradzios isgirstate sias frazes?! Kaip daznai?!
Gal nespejusi susipazinti kesiniesi i jo nepriklausomybe?
Nebutu cituotame zodziu "tu man patinki", "as nesugebesiu" sutikciau su Ugnele,kad mandagu atsisveiknti su zmogumi. Su kuriuo tas pats kas buti vienam ziema nakti tundroje.
Manau bedos jusu valdzioje arba mazochizme.
Dar apie tuos zodzius.
Jei jau patinku, o sugebeti nereik, kokios problemos?!
Gal pasake meluojant?!
O gal, laikas ismokti girdeti ir kalbetis poroje?!

Tai pasistengsiu ir nenusikalbėt pirmiausia apie pasitikėjima :savim tai labai neaiškus dalykas kada realiai įvertint padėtį nes gali išgirst eik velniop tik mandagiau, ir kada pasitikėt ir gaut norimus atsakymus, galvoju dažniausiai neįvertinam šitų dalykų skirtumo vieno nuo kito mintyse pagalvoji šita ne man tegul eina sau, nes nenori gauti atsakymo koki galvoji gausi one koki nori gauti.

Na, idealių žmonių nebūna... Daug minusų turiu ir aš... Tik nemanau, kad jie slypi "mano valdžioje ar mazochizme". Tiesiog kartais gyvenimas susiklosto taip ir ne kitaip.
Pritariu, girdėti ir kalbėtis poroje yra labai svarbu, tačiau juk vienas lauke ne karys... Reikia abiejų žmonių pastangų.

[quote:gcz0yfmq]Siaip smalsu, kada paprastai nuo santykiu pradzios isgirstate sias frazes?! Kaip daznai?![/quote:gcz0yfmq]

Smalsumas gali pražudyti Nesiruošiu gilintis ir atskleisti santykių detalių č

Ačiū už Jūsų nuomones

Manau, Skausmas ir Laikas isgrynina tai, kuo siandien abejojam ir zodziais delsiam pasakyti...
P.S. Labiau skaudina Melas sau. Baime, kad viena diena jis Tiesa nevirstu.

Jeigu susirašinėjate, kad ir kaip smagiai, kad ir kaip įdomiai - tai yra tik susirašinėjimas ir nieko daugiau.
Jei pakvietė kavos - kad ir koks vykęs būtų tas pasimatymas, tai yra tik kava ir net ne rimta pažintis.
O jei ir susitikinėjate mėnesį, tai dar visai neaišku ar peraugs į rimtą ir gražią draugystę.
Kur link suku?
Noriu pasakyti tai, kad dažnai tas ,,skaudu'' būna būtent dėl to, kad kai žmogus patinka, prisisvajojame visko į priekį ir net nematome ir negirdime, kad to kito planai toli gražu tiek nesiekia, kiek mes trokštame. Jei daugiau klausytume to kito, gal mažiau būtų nusivylimų ir įsiskaudinimų?
Ir tada, kai tik savo norų vedini bandome tą kitą pririšti prie savęs, jis neria į krūmus metęs bet kurią čia išvardytų frazių...

Nieko nuostabus, kad jie pabega...

Kai kurių komentarai verčia nusišypsoti... Parašai ką nors į forumą ir iš karto ima vertinti tave kaip žmogų, vos iš kelių sakinių...

Juk tai tiesiog tema forume... Ir tai ką žmonės rašo nebūtinai yra tiesa...
Tai gali būti tik iliuzija.... o gal tiesiog mintys... arba... atsakymų ieškojimas... o gal kas nors rimčiau? Nemanau...

Mano tema yra tik vos vos susijusi su tuo kas yra įvykę mano gyvenime Ši tema atsirado forume, nes norėjau įsitikinti ar tikrai forumuose įmanoma diskusija be asmenybės vertinimo. Tema gali būti ir labai artima žmogui, kuris ją užvedė, bet diskutuoti juk įmanoma ir daug lengvesne forma.