Pas mus viskas gaunasi atvirkščiai. Mes labiau vertiname lytinę ištikimybę nei šeimą. O va prancūzai atvirkščiai. Labai vertina šeimą, bet ne šeimyninę ištikimybę. Neištikimybė – ne priežastis skirtis. Moterys moka nematyti vyro išdaigų, o ir pačios mėgsta įsivelti į romantiškus santykius su gerokai jaunesniais vyrais. Svarbu, kad viskas higieniška ir kultūringa – neiškiltų į paviršių. O šeima ten yra šeima, tai šventa. Man irgi. Ten sutuoktiniai neturi teisės klausinėti vienas kito, kur tu buvai ir su kuo. Leidžiama mėgautis savo hobiu, susitikti su drauge ar draugu, išgerti kavos, vyno, paklausyti muzikos ar pasišokti, gali susitikti ir su slapta savo meile. Neištikimybė jų manymu gali būti naudinga šeimos santykiams – tai lyg vitaminai nusilpusiai meilei, nes slegiami kaltės jausmo neištikimieji būna malonesni ir dosnesni, atidesni šeimai, o neretai geras romanas iš šalies gali atgaivinti rutinos prislėgtus sutuoktinių jausmus. Lietuvėms tai pasileidimo viršūnė ir temų sujaukimas, o prancūzams ir man tik – c‘est l avie – toks gyvenimas.
