Studentas: Sveiki, paauglystėje buvau labai drovus vaikinas ir dabar, būdamas 21-erių, vis dar su tuom kovoju. Pakviesti merginą į pasimatymą, kalbėtis su ja apie belekokius paprastus dalykus, juokauti galiu jau be problemų. Tačiau viskas tuom ir apsiriboja, kai reikalas pasisuka prie realaus ''kabinimo'' arba tiesiog jausmų išraiškos... Aš bijau pradėti ''kabinti'' (o gal atstums? - pagalvoju mintyse), be to, ir nežinau, kaip tai deramai padaryti... Ilgainiui taip niekas ir neišsirutulioja, ir liekame su mergina, geriausiu atveju, tiesiog paprastais pažystamais arba draugais. Žodžiu, visa esmė yra ta, jog nesugebu bendravime iššokti iš ''draugo'' zonos.
Suprantu, jog ši mano rašliava forume atrodo kvailai ir nieko per daug nesitikiu, bet gal vistik kas galėtumėt ką patart šiuo klausimu? Kaip pasukti kalbą tinkama linkme nuo ''gražus oras vat'', kaip tinkamai pradėti flirtuoti ir pan. Būčiau dėkingas
Taigi labai paprasta. Pakviesk į pasimatymą, kiną, iškylą. Eikite kaip pora į draugų šventes. Stenkis pakliūti į tokią aplinką, kurioje jums dviese būtų jaukiau vienas su kitu, o ne su aplinkiniais. Paimk už rankos pagaliau. Ir nepaleisk.