Kaip išeiti iš ''draugo'' zonos?

Sveiki, paauglystėje buvau labai drovus vaikinas ir dabar, būdamas 21-erių, vis dar su tuom kovoju. Pakviesti merginą į pasimatymą, kalbėtis su ja apie belekokius paprastus dalykus, juokauti galiu jau be problemų. Tačiau viskas tuom ir apsiriboja, kai reikalas pasisuka prie realaus ''kabinimo'' arba tiesiog jausmų išraiškos... Aš bijau pradėti ''kabinti'' (o gal atstums? - pagalvoju mintyse), be to, ir nežinau, kaip tai deramai padaryti... Ilgainiui taip niekas ir neišsirutulioja, ir liekame su mergina, geriausiu atveju, tiesiog paprastais pažystamais arba draugais. Žodžiu, visa esmė yra ta, jog nesugebu bendravime iššokti iš ''draugo'' zonos.

Suprantu, jog ši mano rašliava forume atrodo kvailai ir nieko per daug nesitikiu, bet gal vistik kas galėtumėt ką patart šiuo klausimu? Kaip pasukti kalbą tinkama linkme nuo ''gražus oras vat'', kaip tinkamai pradėti flirtuoti ir pan. Būčiau dėkingas

Zmones megsta demesi, kai kalbama apie juos. Parodyk, kad susidomejai konkreciai ta mergina, pvz., jei nesasi knyga, gali paklausti, ka skaitai, ruosiesi egzaminams, kokiam cia knygyne nuolaida, sita rasytoja as irgi megstu ir pan. Jei mergina turi daug apyrankiu, zieduku, gali pradeti klausineti, ar sita apyranke ka nors reiskia, is ko sita pagaminta, ar ji pati gamina papuosalus (dabar populiaru), ar tik sau, ar dovanoja - is cia gali placiai vystytis kitos temos. Svarbu kalbetis lengvai, su humoru, bet rodyti nuosirdu susidomejima ta konkrecia persona. Ji turi jausti, kad klausineji ne is anksto paruostu dalyku ir neini su tais paciais klausimais prie visu.

Įdomi situacija...
Du metus bendrauju su vyru, kurio statusas tiesiog draugas, mus sieja bendras hobis. Kartais tenka vykti į ilgesnes, trumpesnes keliones. Dažnai pakviečia pas save išgerti arbatytės, paplepėti. Tiesiog elgiausi su juo kaip su savo drauge ir jis visokių paslapčių mano žino daugiau, nei bet kuri draugė Niekada į jį nežiūrėjau kaip į vyrą tik kaip į begalo gerą draugą, kuris visada mane palaikė. Ir tik visai neseniai man kilo įtarimas, kad jis man jaučia jausmus, kurie yra didesni nei jaučiami tik draugei. Man kilo abejonė, aišku pagalvosite, kad esu gal naivi, bet nuėjau pas burėją ir verčiasi kortos... kaip šalia manęs yra vyras, kuris yra senbernis ( jam 36 metai), kad tas vyras jaučia man aistrą, nori šeimos, vaikų ir t.t. Pasakiau draugei apie tai, o ji sako " tu durna vien pamačiusi kaip jis į tave žiūri, aišku kad jis tave myli ir net turi nekilti tau toks klausimas..." Aš tada pradėjau prisiminti visus tuos du metus. Jis paskutinę draugę turėjo seniau nei prieš dvejus metus, kadangi mes atvirai kalbamės ir dažniausiai su humoro prieskoniais, tai esu jam sakiusi daugybe kartu, išeik iš namų į viešumą, kaip rasi žmogų sedėdamas namie, o jis visada man atsakydavo ji pati ateis ir viskas yra likimas... Susirašinėjame beveik kasdien internetu, sms ir buvau trumpam išvykusi iš Lietuvos, o jis vis rašydavo grįžk mano šuniukas tavęs labai pasiilgo... Aš esu ištekėjusi, bet su vyru seniai jau nebeturime jokio ryšio nei dvasinio, nei kūniško, tiesiog gyvenu po vienu stogu. O su tuo savo draugu visada kalbėdavau apie visus vyrus, kurie tai pakalbina, tai kur pakviečia, tai karta su tokiu ėjau į pasimatymą, o draugas sako neik, nes žinau įsimylėsi... Ir daugybė daugybė tų situacijų panašių. Ir dar vienas toks dalykas jis visada vengdavo būti su manim dviese, visada sakydavo atsivešk dukrelę ar kokią draugę. Ir į keliones visada pasiimdavau ką nors, nevykdavau viena. Kai būdavo koks balius ir biški vynas susukdavo smegenis, kai mes šokdavome ar šiaip jaučiau kaip jis vis bando būti kuo arčiau manęs, paliesti mane, bet jokiu būdu nevulgariai. Ne kartą yra pasakęs, kad tavo vyras laimingiausias vyras ... Ir visada žinojo kokie mūsų santykiai ir kad vyras ką padarydavo man blogo, niekada nesakydavo nieko bloga apie jį.
Ir dabar aš kuo labiau galvoju, tuo labiau suprantu, kad jis man yra neabejingas ir visa laika jautė švelnius jausmus be tyliai... gali būti, kad jis laukė tyliai, nes matė kad vis tiek visa tai viena diena baigsis ir aš būsiu laisva, esu karta pasakiusi, kad tik biški bijau, kad linksiu gyvenime viena, tai ji reakcija buvo, tokia kaip tu gyvenime niekada nebus viena... Ir pati kuo labiau galvoju, tuo labiau man atrodo, kad jis ar sąmoningai ar nesąmoningai vis bandė man, tai pasakyti, kad ir pasakodamas savo sapną, kaip bučiuojamės viduryje gatvės, mašinos važiuoją, o aš galvoju kas bus bučiuoju vedusia moterį... O kas yra sapnai, tai mūsų pasąmonės užslėpti norai... Aš esu labai pasimetusi ir nežinau kaip man elgtis toliau, pakalbėti su juo atvirai bijau, nes tada galiu prarastį jį kaip draugą, o man tai būtų begalo skaudu ir bijau, kad jis man nesumeluotu vien iš baimės prisipažinti, kad nebūtų atstumtas arba gali būti, kad jis laukia oficialių skyrybų, kad nesijaustu kaltas... Mane tos įvairios mintys nužudys ir savaitgalį laukia vėl kelionė, ar sugebėsiu aš į jį žiūrėti ir bendrauti kaip iki šiol... Ar tiesiog į jo nekaltą prisilietimą atsakyti tuo pačiu... ar tiesiog susikaupti ir laukti kaip viskas rutuliosis toliau, bet jei jis tylėjo du metus ar nebus, kad tylės ir toliau.... Ir jei taip nėra tik aš taip prisigalvoju, nors mano draugė sako, kad nėra nei menkiausios abejonės tik aš to nemačiau, o visi aplink mato...

Bendraujant su vyru-draugu, vistiek, neišvengiamai kažkuriuo momentu kils klausimas ar mes tik draugai. Visuose bendravimuose būna tokių smulkmenų ir pasisakymų. Tik žmonės sako - girdi ką nori.
Variantai tik du: arba visa tai tavo fantazijos vaisius, arba ne. Bet man panašiau - pirmas variantas, nes tu skiriesi ir vistiek nori galvoti, kad yra kažkoks vyras, kuris tave myli, tavęs geidžia ir ilgisi - paprastai tokie dalykai ant kaktos būna parašyti - prasta būtų būrėja, jei tokių dalykų nesugebėtų įvardinti - ir pasigavai tos minties kaip skęstantis ir toliau ją maitinai.
Būtų kitokia situacija - sakyčiau o ko tau nepabandžius jo suvilioti - vistiek nieko neprarasi, bet sužinosi kaip yra iš tikro. Visuomet, kad išeitum iš tos draugo zonos reikia tik vieno dalyko - drąsos atsiverti ir nebijoti būti atstumtam.

Bet dabar panašiau - kad ieškai pakaitalo vyrui. O čia - savas, žinomas, artimas

Ačiū už nuomonę. Pasistenksiu nieko nekeisti ir matysiu kaip toliau viskas vyks.

Aš jokių būrėjų neklausyčiau. Burtai, magijos ir visokio kitokios nesąmonės uždeda žmogui "programą" - kaip yra ir kaip bus ir pan. O kur tuomet žmogau laisva valia daryti pasirinkimus savo gyvenime pagal savo protą ir sąžinę ? Ir kokio ten balso mes klausomės: būrėjos, aukščiausiosios visatos (Dievo o gal velnio ? ) ar dar kieno??? kas tas ,kuris mums "viską" pasako???
Neverta klausytis tokių nesąmonių (melo pavadinčiau): tik susuka galvą ir įtraukia į nerimą. Geriau jau pasiklausti nuomėns artimų ar išmintingų žmonių, kuriais pasitikime ir kurie mums nori gero.

Pagal aprašymą, idealus vyras. Kodėl jis negalėtų ir toliau išlikti draugu, ir tapt partneriu? Tai ko dar muistytis? Jau žmogus ir taip 2 metus kantriai laukia Patogu kai kažkas laukia, tikisi ir leidžia moteriai susireikšminti, bet kantrybė vyrui gali baigtis ir jis taps laimingas su kita

As tai supratau, kad nieko nesuprantu.
Visi cia puikiai zinome jog vyrai vengia rodyti jausmus. O jei vyras kazka jaucia, kaip tada?
Gal bureja turejo galvoje vyra? o gal suniuka, tas kuris pasiilgo?
O kodel autore santuokoje jei su vyru sieja tiik stogas?

As nesuprantu noro pulti i glebi kai taves nesieja net zavesys?! o apie aistra?! o apie meile?!
As apie pacios jausmus!

Vaje trisdesimt sesiu metu vyras ir suniukas taves pasiilgo! Gerietis, va todel jis tau ir liks tik draugas.

Atsisuk dar karteli i savo vyra, anot trankiusi po pasimatymus. Tai dabar atrodai kaip vejo pamsalas, vejo blaskomas.

Tiesiog uzduok jam klausima. Ka jis apie tave mano. Del to tikrai neturetum jo atbaidyti ar gultis su juo i lova, o issiaiskinti galima.

Nebuk tik stebetoja.

,,Aš esu ištekėjusi, bet su vyru seniai jau nebeturime jokio ryšio nei dvasinio, nei kūniško, tiesiog gyvenu po vienu stogu.''

O kodėl tada gyventi po vienu stogu? Juk kitas seniai būtų apsisprendęs.
Ir dar manau, kad ir tam savo draugui nelabai ką jauti, tiesiog protu bandai išprotauti.