Kaip tau virš 50 metų

Ne pabludau, gal perkaitau del to galvoje netelpa.
Pasakyk prasau, kaip tu pasielgtum su zmogumi kuris savo veiksmais, kad tu esi pilvuze ir kas tave tokia ims? kokie tavo veiksmai?

"brandi siela" - Jus pataikėte į dešimtuka, net susigraudinau ir apsiverkiau .
Tikrai taip aukojausi dėl šeimos, savim visai......... ne. Mano programa buvo minimum.
Vyras buvo labai skūpus nuo pat mūsų gyvenimo pradžios. Nieko gražaus neesu gavusi iš jo dovanų.
Visos saskaitos paskutinių 10 metų buvo apmokėtos mano ( butas . maista ir tt.)
Vyras tik rūpinosi mašina, kada ne kada nupirkdavo maisto ir aišku rūpinosi ""žavingają meiluže".
Tikrai vyrui buvo duota didžiulė laisvė.
Mano vyras mėgavosi 5 metus abonentu sporto komplekse isleides 10 000 lt. mūsų šeimos pinigų.
Suspaudė širdį , kaip pasakė kad lankys sporto kompleksą. Aš tam paprieštarauti negalėjau.
Vėliau jo geriausias draugas pasakys , kad reikėjo duoti 5 ha žemės , tai būtų turėjas ką veikti.

Dėkoju visiems , kurie mane palaikėte *****
Daugiau atvirauti nenoriu.
Pasišaipyti , pasijuokti mes mokame.

P.S.dėkoju Lelis Borgia , trikapeikis intelektualas.
Jūs palaikėte tą temą su savo jumoru ir tikrai gera įžvalga.

ot gerai vyras įsitaisęs buvo, ir meilužę turėjo, ir dar žmonos alfonsu buvo

O ar bent isivaizduoji kiek tokiu vyru esama?
Dauguma!!
Nebenoresi ir ieskot TO VISU VIENINTELIO.

JO AS ANT TRECIU LAIPTELIU BET KA GALIU PASAKYTI KOKS SKIRTUMAS DULKE BUVAI DULKE PAVIRSI, TAI KO CIA PARINTIS IR SAU NERVUS GADINT GRABAS VISUS SULYGINS VYRUS ANKSCIAU MOTERIS VĖLIAU BET SULYGINS IR NESIPESIT CIA

šešios pėdos po žeme - perspektyva, bet kol dar ant žemės tornadu prasinešt norisi

Manau, kad dvieju zmoniu tarpusavio santykiuose, vienas svarbiausiu dalyku yra zmogaus laisve.
Mes visi ateiname i sia zeme vieni, vieni ir iseiname.Todel ne vienas neturime teises virsti daiktais,priklausanciais vienas kitam.Meile jokiu budu nera priklausomybe. Atsakomybe - gali buti,uz kazkuriuos dalykus.Bet kiekvienas zmogus yra laisvas.
Tokiu dvieju zmoniu konfliktu, kai kaltinama per velai grizus namo, ar priekaistaujama del nepadaryto darbo neturetu buti.Prisirisimas gimdo priekaistus, bambejima - nuo ryto iki vakaro, priekaistai dauginasi, auga ir stai viena diena apsizvalgai - nebe tavo zmogus salia.Del to zmones ir skiriasi.

Į šią Žemę tu viena ar vienas neateisi be dviejų pagalbos mažiausiai, o daugiausia prireikia ir kur kas didesnės medikų pagalbos, kad ateitum ir būtum gyva ar gyvas ateidami čia, todėl niekada nesate ir nebuvote vieni. Deja, ir užsikasti ar susideginti po mirties pati ar pats taip pat nepajėgūs. Mes esame visuomenės, šeimos, civilizacijos dalelytė - jų narė ar narys. Tad nepurkštaukim čia viens prieš kitą - moteris ir vyras, o ieškokime bendrų vardiklių, juk esame kilę iš viens kito ir ne kitaip. Kitaip dar neįrodyta mokslo, kad būtų buvę ar bus. Mes nesame vieni!

TO VISU VIENINTELIO aš nenoriu, aš noriu vienintelio (bet juk tai visai nedaug tik vienas)

Visos moterys iesko to vienintelio..
Turejau ir as ta vieninteli..
Bet pasirodo - siandien mano, rytoj tavo..., TAS VIENINTELIS .