po dvieju metu nebezino ar myli

o tai ka penkis metus tau mazai padraugaut matyt tokia tavo ilga draugystė su juo atsibodo tai tu galvoji gal kad kas nors desimt galėtų draugaut.viskam yra pabaiga negali ji but begalinai ilga nes gyvenimas per trumpas kurį irgi reikia susitvarkyt kas ir būtų kad po penkis metus pradraugaut reikėtų ,nugi nesamonė.jai patikot vienas kitam kuriat bendra ateity jei ne issiskirstot ,tasytis penkis metus tikra nesamonė ir laiko gaišimas .

Tik nereikia jau čia taip pulti. Poros skiriasi ne tik po 5, bet ir po dešimties ar 15 metų. Ne visi tokie gabūs iškart išsirinkti žmogų visam gyvenimui

Per tuos du metus gal4jo juk daug kas 5vykti, kas l4m4 vienok5 ar kitok5 partnerio apsisprendim1....

Būtent

kas cia dar butent kai pagyvene kazkiek laiko issiskiria tai suprantama visokiu peripetiju buna ir neistikimybių ir alkoholizmo atvejų skyrybom priezasciu atsiranda labai daug arba gali but netgi kruva smulkmenų kurios kantrybę perpildo,nesutinka harakteriai bet nejaugi reikia tasytis penkis del to savo gyvenimo metus ir vaiksciot rankutėm susikabinus nu nesamonė ir tiek.

stovintis vanduo apkarsta.. - tiesiog pagalvok gal pas jus perdaug viskas tapo monotoniska.. nesakau keisk viska.. nesakau laktyk su gelių puokštem į pasimatymus.. bet gal jai truksta netikėtų mažučių siurprizų, kažko tokio ko nevyksta kasdien su betkuo.. - juk taip dažnai kažkas neįprasto..kažkas nemonotoniško ( mažutis žygis į naują vietą dviese.. iškyla pasiklausyt jūros ošimo naktį.. pasisveikinimas per radijo eterį ryte.. mažas pyragiukas širdutės formos tik jai..) - suartina labiau nei kalbos).. juk nuo kartais būtent tokios išskirtinės akimirkos ir pamilstam.. nuo neįprasto šilto žvilgsnio.. šypsenos.. .. - tai verta palaikyt ir visą likusi gyvenimą.. vien kasdienybė skatina trokšti kažko išskirtinio.. o kartais kažkas išskirtinis gali imti ir pasirodyti staiga kažkas kitas.. - neleisk to.. neisileik monotonijos į gyvenimą.. tai tinka manau visiems nepriklausomai nuo amžiaus.....