po dvieju metu nebezino ar myli

yra toks reikaliukas pas mus: draugaujam jau beveik du metus, viskas atrode labai graziai, aisku buvo pykciu, bet labai nedaug per pora metu gal 4-5 kartus ir tai ta pacia diena susitaikydavom, buvo ir ta vadinamoji santykiu krize kai atrode viskas stovi vietoj, taciau viskas po krizes susitvarke ilga laika viskas graziai klostesi ir jau pajutau kad pusantro menesio gal du pas mus ir vel kazkaip stovi viskas vietoj man ja sunkiau pralinksminti, prasnekinti, maziau besimatom susiradau darba jai daug mokytis, bet tik rasdavau laiko (i savaite 2 kartais 3) kartus susitikdavom nors ir neilgam, bet atsitiko taip kad vakar gavau zinute kad ji sumisusi del savo jausmu, nebezino ar myli atvaziavau pasikalbeti ji siulo padaryti pertrauka, tik bijau kad ta pertrauka atsaldys visai jos jausmus. as neatsalsiu nes tikrai karstai ja myliu ir nezinau kaip be jos galeciau gyventi. beje dar jos seimoj visokiu problemu yra ir tevai pries mane nusiteike, nekarta bande ikalbeti ja skirtis, nors as su ja buvau labai geras gal net per geras kartais. Tai va nesuprantu tik vieno dalyko kodel viena diena planuojam bendra ateiti, o kita ji jau nebezino ar myli mane? ir ka tureciau daryti tikriausiai laukti?

Ar galva tau neskauda Ragai zmogau tau auga...ragai

Aš psipiktinus! Prie ko čia ragai? Jei žmogus nori pertraukos tai tikrai nereiškia, kad ji turi kitą.
Laikykis, Tadai. Nieko čia nepadarysi. Neįlysi į ją ir nepažiūrėsi kodėl ji to nori.
Ir nemanau, kad kas nors ką nors vertingo tau galėtų patarti. Nes "padarykim pertrauką" gali reikšti šimtą dvidešimt skirtinų dalykų: pradedant "noriu tris dienas pabūti viena" arba "palakstyk paskui mane su gėlėmis" iki "nusibodai iki negalėjimo" arba "esu per didelė bailė, kad pasakyčiau tiesiai šviesiai, kad nebenoriu su tavim būti".
Mano giliu įsitikinimu, tik tu vienas gali žinoti kaip dabar reikia elgtis, net jei po to ir atrodys, kad pasielgei neteisingai.

As manau, kad tai tikrai nereiskia pabaigos. Kodel mes visada linke ieskoti priezasciu tarp eiluciu? juk mergina paaiskino, kad nera tikra del jausmu...ir iseiti pasiule...gal tiesiog reikia isiklausyti i mylima zmogu? duokit jus jai ta pertrauka, leiskit susivokti savo jausmuose. zinau, kad kai myli, labai nekantru, bet duokit jai galimybe tiesiog pasiilgti

galbut laukti, galbut su "gelem palakstyti", kaip kazkas cia minejo, bet visu pirma turi jai aiskiai pasakyti, ka jauti, kad "neatsalsi" kaip pats sakei, turi ji zinot kokia padetis ir jausti atsakomybe, kad poto nesigailetu, jei ka, tipo "as buvau nepasiruosus rimtiem santykiam", ar "nezinojau, kad tai tau taip rimta".

Ir  man kazkodel tokia mintis smestelejo, bet va jei sitokioj situacijoi imsi tuom tiket va tada nei lakstyt su gelem, nei duoti jai laiko, nei jausmu siltu neliktu, greiciausiai viskas virstu pagieza ir tiek.. Na bet neduok valios fantazijai.. As tai pabandyciau ir apie tai atsargiai uzsimint, tegu negalvoja kad viskas taip paprsta, pvz jei jos kokia pirma meile apsireiske ar pan, kad negalvotu, kad viskas taip paprasta, kad cia tik zaidimas, ar kad tevai priestarauja, juk gyventi tai tektu kartu jums dviems, laikas tai isisamoninti, tevai juk nenugyvens uz jus.

Pasikartosiu, bet mano nuomone: kalbtis ,kalbetis ir dar karta kalbetis, o tada kai kortos atverstos galima ir pabut atskirai, viska apsvarstyt.

Super ismintingas patarimas

Viskas finito tau ir jai... Santykiai baigėsi, aistros nebėra jei dar bandei taikytis o ji priešinasi nueik tada į šalį ir nebesikankink... Man taip buvo po šešių metų vedybinio gyvenimo

na ka ta pertraukele ne taip jau ir ilgai uzsitese sekancia diena vakare parase kad viska apmaste zinutej dar ir buckis pridetas buvo dar kita diena susitikom parode kazkiek ir demesio pati pabuciavo tik blogiausia kad priejom prie tos temos kodel viskas cia taip isejo.(apie tai pradejau kalbeti ne as) na ir staiga vel viskas atsalo pati nebesileido buciuojama viskas atrodo sugriuvo. dar jos tokio svarbaus klausimelio paklausiau kokias kliutis ji ateityje mato jei isliktume kartu. kliuti pasake viena tai kad maziau besilinksminsim. tureciau cia dar pamineti kad jai 18 metu ir tai kad nelaikau jos prisirises prie saves kai pati pasako man tai ir ismauna i pirtis su draugem ar dar kurnori, bet daznai nesakydavo man kad drauges ja kviecia tik budavo kartu su manim. atejo kita diena atvaziavau pas ja vel atrodo viskas gerai pati pabuciavo vel svelnumas, buvom su draugais sutare vaziuoti saslyku kepti isvaziavom viskas gerai atrodo dabar. pasiuliau jai gal taip neskubeti bet pasake kad zino ka daro. visai pasimeciau nebezinau ko ir tiketis dar kita diena ir kaip paciam elgtis. iklimpau cia i tuos meiles reikalus

Jai dar tik 18 - turiu pagrindo manyti, kad tu jai tikrai nebūsi paskutinis vaikinas. Jei pats taip kankiniesi ir galvoji apie kažką rimčiau - mano variantas būti nesimėtyti ir pačiam tvirtai nutraukti - juolab kad tokie svarstymai kaip "noriu pertraukos" - tik vienu kvepia

Pas mane tokia situacija buvo,kad 5 metus pradraugavus,pasake kad nebezino ar myli!
Tiesiog kazkokia ateina krize,kai nebezino ar toliau tu esi reikalingas ar ne..