Išsilavinimo skirtumas bendraujant poroje.

Vienas pastebėjimas: kažkodėl beveik visi neturintys aukštojo išsilavinimo inirtingai bando įteigti, kad tai neturi jokios įtakos. Kad diplomai gali būti nupirkti, kad įgytas išsilavinimas neatspindi tikrojo/vidinio žmogaus išsilavinimo ir t.t. Kodėl dedama tiek pastangų tai įrodyti? Kai kartais vien iš rašymo stiliaus bei klaidų akivaizdu, kad to išsilavinimo nerasta. Nes kalbos, minčių dėstymo, rašymo kultūra taip pat yra to išsilavinimo sudėtinė dalis. Tolerancijos trūkumas kitokiems ar kitaip mąstantiems - taipogi.

issilavinima tai diplomas atspindi tik jokiu būdu ne intilektą ir zmogaus isprusimą dar syki sakau pasiziurėk i seima dar tau reikia komentarų juk tai taip akivaizdu.

Man tik akivaizdu, kad aš iš Tamstos komentarų ne visada suprantu, ką Jūs norite pasakyti.
Ar galite paaiškinti, kuo čia dėta šeima?
O kad diplomas, išprusimas ir intelektas yra nebūtinai susiję dalykai, to, man regis, niekas ir neginčija.

Matyt jis/ji turejo omeny ne šeimą, о seimo narius.

jo taip ir parašyta kas neaišku.

Zinoma, kad issilavinimas yra labai svarbu, bet kaip ir visur yra isimciu (deja ju labai mazai).

Kartais gali išryškėti kažkokie nesutapimai, skirtingi požiūriai į gyvenimą, jo vertybes, bet bendravimas gali nuo to ir nenukentėti gi visaip pasitaiko. Nėra "arba arba"... yra "ir ir"

Netiesa, kad išsimokslinimas neturi reikšmės poros gyvenime ir bendravime. Pavyzdžiui, aš pasižiūriu į save - be mokslo aš buvau visai kitokio mąstymo, nei kad esu dabar. Ir gyvenimo patirtis išsimokslinimo nekompensuoja (tą taip pat pastebėjau iš savo artimųjų gyvenimo). Empirinis patyrimas yra niekinis jei tu neturi pakankamo žinių bagažo ir nesugebi to suvokti ir racionaliai analizuoti. Tarkim muzikos srityje: kažkada man labai patiko Enigma, Tic Tac Toe ar Ruskoe radio ir niekaip nesupratau, kas per durniai gali klausytis klasikos, o baisiausiai įtūždavau jei kas bandydavo man pasakyti, kad aš save skriaudžiu nesiklausydamas geresnių atlikėjų ir kompozitorių. Taigi - aš to nesuvokdavau, nors ir buvo šalia žmonių, kurie mėgdavo klasiką. Ir atvirkščiai - kai įgijau pakankamą žinių bagažą univiere (ir ne tik) aš tik tada pradėjau iš tiesų suprasti kas yra aukštas muzikinis lygis ir kas yra klasikiniai kūriniai ir koks yra jų grožis. Bet tuo pat metu aš jau imu nebesuvokti kaip galima taip save skriausti ir klausytis Ruskoe radio Matote, visiškai kitokia "paniatija". Skirtingo išsimokslinimo žmonės niekaip nesupras vienas kito, nes jų protai gyvens skirtinguose pasauliuose.
Na dar kitas pavyzdys: sutinku merginą, kuriai su mokslais yra sunkiai ir bandau rasti bendrų temų, perskaitytų knygų bendrų įspūdžių, bet mergina nesuvokia ko aš čia kalbu kažkokius niekus, kam reikalinga tokia milžiniška (anot jos) temų įvairovė, juk geriau kas vakarą eiti į svečius pas draugelius ar po darbo sėdėti bare - vat kur yra tikroji žmogaus laimė. Na tai kyla klausimas - kiek ilgai tokie žmonės ištvertų, stengdamiesi būti vienas šalia kito?
Dar viena pastaba - kiek mačiau vakaruose - daugiau ar mažiau visuomenė yra susiskirsčiusi į nisistovėjusias socialines klases, tarp kurių yra griežtos ribos. Natūraliai niekas net nebando tų ribų peržengti, o postkomunistinėse šalyse (kaip pas mus) viskas yra suvelta ir dar atsiranda tokių kvailiukų, kuriems atrodo išsilavinimo klausimą esant nesvarbų bendravime.

Tiksliai, kol neparodysi, bernioke, diplomo - nedraugausiu. Į nerašyk, i neatsakysiu - i negadink kompo, berašti!

nieks tau ir nesiulo kvaile