neištikimybė?

Bet damos ir jūs, Ugnele, ar kartais nepagalvojate, kad ne kiek aš už visus kalbu, o būtent jūs šiek tiek perlenkiate ir kai ko nei jaučiate, nei stengiatės suprasti, jei tik kas nors neatitinka jūsų, na ką čia sakysi, pačios žinote ko. O kritika mano atžvilgiu yra sveikintinas dalykas. Tai geras dalykas. Čia ne vienminčių klubas, o žmonių su skirtingais interesais ir įsitikinimais, skirtinga patirtimi svetainė. Aš dar neskęstu, todėl atsipeikėti lyg ir nėra reikalo, na bent kol kas. Jūsų įspūdis, kad aš linkęs į kažką jums gerai žinomo yra klaidingas. Aš visa gerkle nerėkiu, bet kartais „pašukalioju“, ir niekada nesakiau, kad visoms moterims svarbiausia babkės, kad visoms reikalingi gražuoliukai ir t.t. Ir ne aš kalbu daugiskaita, bet tik jums taip atrodo. Na, aš neatitinku jūsų įsivaizduojamų standartų, iliuzijų ir svajonių, bet juk tai nieko nekeičia, nes mes čia, berods, diskutuojame. Ir tai nėra blogai. Kalbėti reiktų gal ir jums tik už save, jei taip atrodo, jei nepažįstate savęs ir visuomenės, nežinote kas joje vyksta ir kokia ji iš tikro yra. Aš neskleidžiu jokių erezijų, bet bandau prasibrauti pro melo ir demagogijos, veidmainysčių ir apgaulės kietą šydą, po kuriuo kai kas slepiasi ir yra taip gerai ten įsitaisę, kad leidžia sau visus šunis ant vyrų karti. Kodėl aš turėčiau kažkuo ir kažkokiu ne tokiu čia prisipažinti, jei aš toks nesu? Ir iš kur jūs žinote ir kas jums sakė, kad aš neturiu vertybių? Ne aš noriu dalintis savo moterimi su kitais ar dulkinti visas savo kaimynes, bet ne vienai iš jūsų tenka tokia dalia ir tai yra ne mano problema, o pirmiau jūsų, o vėliau ir mūsų. Bet yra, kaip yra. Aš ir įsiskaitau ką išmintingos ar ne visai išmintingos moterys rašo, sako, mano, klysta, bet man įdomu ir tai ko neparašo, ką nuslepia, nutyli, apsimeta, aha. Čia gi forumas, tiesa? Čia galima klausti ir nesutikti, kad ir su išmintinga moterimi, ar taip? Neturiu jokių problemų dėl džiaugimosi ar gėrėjimosi moterimi ar moterimis. Na nebūkit, pagaliau, tokios jau čia pikčiurnos, net ir jūs, Ugnele, būkit atlaidesnė ir tik nesinervinkite ir negadinkite sau nuotaikos. Ne tik būkit graži ir sėkminga, bet ir žvelkite plačiau ir giliau be pykčio.

Ko mes nejaučiame ir ko mes nesuprantame??? Kad ištikimybė yra vertybė ir kad daug mažiau šeimų iširtų, jei žmonės jaustų atsakomybę už save ir kitą, o ne vedami instinkto lėktų paskui kiekvieną dailesnį sijoną??? Jūs man niekada neįrodysite, kad neištikimybė yra norma! Manau, kad normalūs žmonės myli vieną vyrą/moterį, o ne, jūsų žodžiais tariant, atsiradus pabodino sindromui, lekia kažkur į šoną pas kaimynkas!!! Ir apskritai... Paklausius Jūsų, tikrai neviltis ima už vyrišką giminę, tik laimė, su tokiomis pažiūromis kaip Jūsų, ne taip ir daug...
Ir nėra ko čia žvalgytis visur! Pradėkite Leli Borgia, pirmiausiai nuo savęs, nuo savo ''vertybių'', o tada gal jau ir pasaulį kitaip matysite!
Beje, už palinkėjimus, ačiū:)

Manau, kad taip! Nejaučiate ir nesuprantate, kad vyrai yra patekę į didelę krizę, į gilią duobę, į kurią gali ir jus nusitempti arba manote, kad jus išgelbės ateiviai iš Rytų, sakykim, kiniečiai ar dar kas nors, taip!? Jums tokia keista ištikimybė tampa pagrindine vertybe, kurios dėka jau baigia daug kas visai suirti ir išsiskirstyti, ir jokia atsakomybe čia net nedvelkia, nors jau pavasaris ir gegužis ant nosies kabo. Purkštaujate tarsi visos jau būtumėte klonuotos. Bet šito mono dar teks palaukti. Jūs dar ne klonuotos ir visos turite vienokius ar kitokius tėčius. Nei mes lekiame, vedami instinkto, paskui kiekvieną dailesnį sijoną, nei jūs paskui kiekvieną bandituką ar išvaizdesnį, turtingesnį mafijozą. Nors yra ir taip – toks gyvenimas, bet yra ir kitaip. Tai nei norma, nei kas, bet taip būna ir daugeliui panašiai nutinka. Negi manote, kad visi jie blogi ir beviltiški? Tik jūs čia kažkokios tokios jau ypatingos geruokšlės, ar ne? Bet taip nebūna. Jūs man niekada neįrodysite, kad pačios esate norma ar kažkoks ten gyvas etalonas, ar ypatingas egzempliorius. Lytinė neištikimybė tiesiog yra. Ir man nei įrodyti, nei paneigti čia nieko nereikia. Jūs manot, kad normalūs žmonės myli vieną vyrą/moterį ir jiems svarbiausia seksiukas ir jo pričendalai, jo nuosavybė, amžina priklausomybė. Pabodimo sindromas ne mano išradimas. Ir apskritai... paklausius Jūsų, tikrai atlaidžiai šypsotis verčia, kad jūs tokios piktos ir taip užtikrintos už tokią jau taip seksuliai ištikimą moteriškąją giminę, tik laimė, kad su tokiomis pažiūromis kaip Jūsų, ne taip jau daug vyrų sutinka. Ir nėra ko čia Borgia kaltinti tuo, kuo jis nekaltas ir kokiu nėra ir niekada nebuvo, ir nesiruošia būti. Žvalgytis reikia visur ir matyti visumą, o ne tik save! Pradėkite, Damos, pirmiausia matyti pasaulį tokį, koks jis yra, visą vyriją, pradedant nuo savo tėčių iki visos visuomenės, tada gal jau ir pasaulį, ir vyrus kitaip matysite. Dauguma žmonų atleidžia neištikimybę, bet ne visos pamiršta. Todėl, jei tokioje situacijoje moteris per daug pasikarščiuoja ir spontaniškai išlieja susikaupusį įtūžį, paskui gali tekti labai pasigailėti, jei dėl tos pačios priežasties nebepavyktų atkurti santykių ir daug ką prarasti. Reikėtų jums gal save suimti į rankas ir atvėsti, ir neprimesti savos, tik įsivaizduojamos, daugiskaitos Borgijai.

Nieko nesupratau, apie ką čia parašyta?

Jo kinijoj del vieno vaiko politikos susidarė ten didelis moterų trūtumas jie jas net importuot ruosiasi

Lelis Borgia> man rodos, tu uzsiimi Sizifo darbu. Negali pagydyti pasiciento, jeigu jis neigia savo liga. Tegul neigia, tegul serga, tegul pykstasi, tegul skiriasi, tegul kencia, tegul nesupranta kanciu priezasties. Ateis laikas – supras. Dauguma nieko taip ir nesupras. Bet taip ir turi buti – tai vadinasi “laisva valia”. Kiekvienas laisvai renkasi savo ikalnes ir nuokalnes.

Kai kurie žmonės panaudoja savo protą tam, kad valdytų instinktus. Jeigu partnerio savijauta ir bendri santykiai yra svarbiau, nei prigimtinių norų tenkinimas su bet kuriuo hormonus įaudrinančiu priešingos lyties asmeniu, problemų nekyla.
Aišku, visokių žmonių yra ir visi jie turi savo prioritetus ir nusibrėžia sau ribas. Kiekvienas skirtingai.
Blogiausia, kad prieš leisdamasis į gilius santykius ir prieš priimdamas įsipareigojimus, niekada negali būti tikras, kad tas žmogus tau nebus neištikimas. [b:2vbiagd3]Netgi jis pats nežino, kad gali būti neištikimas[/b:2vbiagd3].
Tvirtų žmonių, sugebančių pasiaukoti dėl kito, labai labai mažai.
Manau, [u:2vbiagd3]susidarius idealioms aplinkybėms ir sąlygoms[/u:2vbiagd3], apie 80-90 % žmonių pasinaudotų galimybe išduoti savo partnerį su juos labai traukiančiu asmeniu.

Vargiai ar pavyks "paneigti" rasant keleta sakiniu.
Visu pirma, ieskoma to vienintelio. Kai randama, jis tampa labiausiai* traukianciu asmeniu.
Aplinkybes ir salygos pacios is saves neatsiranda! Norui esant isduoti savo partneri, tikimybe tai padaryti lygi 99.9%
Jei zmogui lengviau nusispjauti i esamas problemas tai jo partneris pagalvos apie siuos procentus.
Jei reaguojama i galimas problemas anksciau nei jos ivyksta. Jei pats is saves esi laimingas, jei greta taves partnere laimiga. Jei judu deklaruojate jog einate teisinga kryptimi. Jei vienam suklupus, antrasis tampa ramsciu. Tokie procentai antrajame plane. Svarbiausia ismesti is galvos, gyvenimas nestovi vietoje.
Buti doram, tai reikalavimas sau.
PS Jei tevai nesirupina savo vaiku auklejimu, tai ju vaikai skesta balose.

Kurk, Borgija, paleistuvių klubą, ten tau gera bus - rasi į save panašių. Aš galėsiu savo vyrą atsiųsti.

Aš direktoriaus vietoje tokių priedurnių nelaikyčiau. Tokie tik jaunimą gadina savo palaidu elgesiu ir palaidomis sapalionėmis. To dar betrūko, kad čia paleistuvių propagandą varytų.