Man nesuprantama, kai moterys taip greit pamiršta, kas buvo gera ir gražaus vyro ir moters gyvenime, kai vertėtų prisiminti tai, kas buvo geriausia jų gyvenime. Beveik nėra šeimų nepatyrusių vadinamosios lytinės neištikimybės. Bet dalis jų nesiskiria gi dėl to, tiesa? Nesiskiria, o kartu apmąsto buvusį ir esamą bendrą gyvenimą, prigimties ir būties problemas, vienodai pripažįsta savo klaidas ir suvokia prigimtį, pastūmėjusią į seksualinę neištikimybę. Vyras ir moteris turėtų priminti vienas kitam ne tik gražiausias gyvenimo akimirkas, praleistas kartu, bet ir kas ne taip buvo padaryta, buvo pavydėta, meluota ir ne taip suvokta ar išmąstyta. Tokie prisiminimai, pamąstymai, atviros diskusijos turėtų padėti pataisyti santykius ir priminti, kad šeimos išsaugojimas yra aukščiau nei sex neištikimybė, kuri pradingsta po pirmo pipi, juokauju kažkiek čia, žinoma, bet...Visgi moteris turėtų peržengti per save arba vyras, jei žmona neištikima seksualiai – nekaltinti ir nesmerkti vyro ar žmonos, o apmąstyti pačių santuokos esmę: bendrus interesus, vaikų auklėjimą, gyvenimo tikslus, pomėgius ir malonumus – nuolatinį vienas kito papildymą, pildymą ir rūpinimąsi sveikatą, psichologine sveikata ir pusiausvyra - balansu. Aš irgi manau, kaip ir mokslininkai, kad išgyventa neištikimybė, suvokta neištikimybė yra gera patirtis, kuri duoda naudą ir ramybę šeimoje.
