isimylejau?

Per toli nuėjote, tad grįžti atgal bus labai sunku...bet įmanoma. O gal tiesiog pasidžiaukite tuo, ką turite. Bendraukite ir toliau, jei jums to reikia, bet galite kurti ir kitus santykius - su kitu žmogumi.
Padeda dažnai, kai suvoki: [b:2phtgwss]žmogaus neįmanoma turėti, tai jo laisvas pasirinkimas ar būti su tavimi. Lygiai kaip ir tavo laisvas pasirinkimas:kentėti dėl jo pasirinkimo ar leisti sau gyventi be tos kančios, su naujų sėkmingesnių santykių perspektyva. Prisimink laiką, kai jo nebuvo tavo gyvenime. Lygiai taip pat yra, kai jo jau nebėra dabar. Neturėjimo būsena ta pati - tik tai, kas buvo, tavęs nenužudė, o papildė tavo patirtį ir padarę tave stipresne.[/b:2phtgwss] tai santrauka iš mano pačios sukurtos sau pačiai terapijos, kuri man (tikiuosi ir kitiems) labai padėjo ir padeda. Saugolite savo sveikatą, ji brangesnė už tai, dėl ko ją aukojate... Stiprybės jums .

Nekažin ką gali jums čia pasakyti, tik palinkėti stiprybės ir kad pasaulis nušvistų visomis spalvomis ir negandos pradingtų - pasitrauktų. Nereikia dėl nieko gailėtis, juk tai likimas, nuo kurio nei pabėgsi, nei pasislėpsi. Tango Amore suk link Pasaulio Tango. Pamąstyk, nusiramink ir visaks bus gerai.

Vidsad adgarsei buna nesmes kartais jos nejauciamia kai darome tai ko mum noretusi tureti kaip mazam vaikui su naujiu zaislu. Svarbeusia visad suprasti gerai save sovo norus savo harakteri ir daug panasiu dalyku. Tik tada mes pasiruose ieskoti savo tikraji su atsargumu ir susituokti, kad turetume atrama ant mielo sau peties, pasidlindami visas nelaimes ir laimia, dziaugtumetes kad esate tikrai laimyngi

Man panašiai buvo, jis turėjo šeimą, aš jau neturėjau. Jis mane privertė patikėti, kad aš daili, protinga, kas labai pakėlė mano savivertę, bet kuo ilgiau bendravau su juo, tuo labiau jo man reikėjo.Vis labiau laukdavau. Nenorėjau, kad jo šeima iširtų, nes žinojau, ką jaučia moteris, kai ją palieka vyras dėl kitos moters. Man labai skaudėjo kai skyriausi,todėl nenoriu, kad skaudėtų kitam. Taigi nusprendžau kad jau gana. Svoris išsiskyrus su juo krito taip pat kaip po skyrybų su vyru. Vakarais norėjosi verkti, netgi šaukti , kaip man jo reikėjo. Susirašome ir dabar kartais, bet susitikimų nebūna. Skauda kai prisimenu jį, bet sakoma gal galima pakeisti kitu žmogumi. Patikėkit ne taip lengva, susipažįsti ir pradedi lyginti, kaip jis elgėsi, kaip sakė ir t.t. Ir viskas nutrūksta, ne tas , nėr apie ką kalbėti. Vienu žodžiu kiekvienas stengiamės išgyventi savaip, vieniems sekasi , kitiems nelabai. Bet mes moterys stipresnės negu vyrai, taigi ir išgyvenam, todėl mūsų ir daugiau

Petrai, gal tu iš pradžių susigalvok ką nori parašyti, o paskui rašyk? Arba geriau nerašyk...

Paskaicius samantos nuoruodoje esanti straipsni isitikinu:isimyleti=susizaveti,ilgainiui susizavejima keicia prisirisimas,prisirisime pradedame aiskiau matyti zmogaus pliusus ir minusus,jei pavyksta viska toleruoti,jausti kazka tauraus,galima butu visa tai vadinti meile

As jau save saugau nuo sito.Kai pajuntu, kad jau imu "klimpti", stengiuos, viska blaiviai apsvarscius, nutraukti ta rysi arba bent jau pasiulau daryti pertrauka. Kaip dabar man kad yra. O blaivu prota jau sugebu ijungti, nes suprantu, kad daugiau skausmo nebenoriu. Tiesiog, man jau to butu per daug siuo metu. Nenoriu apsiraizgyti iliuzijomis ir paskesti tusciose viltyse. Tai jau seniai praeita ir pamirsta. Naivumui vietos nebeliko.

Papasakok, prasau, jei gali, issamiau. Jis tave iskaudino, nuvyle? Buvai bepatikinti juo, o jis grizo i seima? Labai idomu. Papasakok. Zinoma, jei gali, jei nori. Aciu tiek uz tyla, tiek uz pasakojima.

Gerai tu cia, Samanta, pasakei. Patikek, as lygiai taip pat masciau ir galvojau. Man sitos mintys padeda.

Cia irgi man patiko Saunuole!