mylim vienas kitą, bet esam atskirai

galvojau, rasiu panašią temą, tai nereikės kurti.. bet, matyt, niekas su tuo nessidūrė dar...
draugavau su vaikinu 2 mėnesius.. iš tiesų mažai. bet net ir per tuos du mėnesius supratau, kad jį myliu... vieną dieną supykus, kad jis mažai laiko su mainimi būna, kad draugaujam tik po paskaitų (jis iš man kurso)...., pasakiau, kad gal jau baigiam tokią daugystę. jis pasakė "gerai". bet tuomet pradėjau jį įkalbinėti, kad gal yra koks kompromisas. tačiau jis atkrto tvirtindamas, kad jis yra blogas man, kad neduos tai, ko man reika, kad po kiek laiko aš jam priekaištausiu dėl sugadinto gyvenimo...
gerai... nebendravom gana ilgą laiką.. stengiausi jo vengti, nes buvo sunku susilaikyti ir neprieiti, neapkabinti...
po kiek laiko jis pats dažniau pradėjo prie manęs prieiti... dažniau bendrauti pradėjom šiaip... rodos, kaip ir pradžia prieš draugystę, kaip buvo... prieš Kalėdų šventes ir Naujuosius jis buvo užsukęs pas mane ir praleidom vakarą beveik kaip pora.. dar sakė, kad labai manęs pasiilgo.. žodžiu, sudėtinga... bet tą patį vakarą jis dar pasakė, kad rimtai draugystei nenusiteikęs ir kad aš liksiu įskaudinta...

šiaip norėjau paklausti patarimo, ką daryti toliau ? laukti jo ? ar nelaukti ?

Tai priklauso nuo to, ar patenkina jus vaikino pastatytos sąlygos ir atviravimas apie jūsų santykių ateitį.

šiaip per daug jį myliu, kad lengvai atsisakyčiau... esu nusprendusi jo laukti... bet ar tai nebus kvailas žingsnis ?

tai tam ir užsiregistravau, kad suprasčiau, kokia tui būti darni pora

Darnai kurti reikia dviejų žmonių, viena jūs nieko nepadarysite. Aš negaiščiau savo laiko .

Matyt esu per "sena",kad suprasciau tokia meile Sioje situcijoje izvelgiu susizavejima, bet tikrai ne meile.Kai ji ateis tokie ar panasus klausimai nekils nei jums , nei jusu pazistamam vaikinui.Ir ka reiskia "atskirai" , negi pabendravus vos kelis menesius , butinai reikia buti kartu? Viskam savas laikas, tik reikia moketi islaukti

O kodel tu jo nepaklausi, kodel jis mano jog yra tau per prastas ir sugadins tau gyvenima? Manau jog vaikinui truksta pasitikejimo savimi. Tavo reikalas isiaiskinti jo baimes ir jam parodyti jog jis tau patinka toks koks yra.

Žinot, aš tą kartojau jam daug kartų, bet jis nesiklausė manęs... manau, kad čia ir buvo problema, kodėl mes taip greit išsiskyrėm... ai, šiaip dėkoju visiems, kas pasisakėte. ir iš tiesų nusprendžiau negaišti laiko... juk dar per anksti manyt, kad tas vaikinas - būtent tas Vienintelis.. )

Tikrai sudėtinga situacija ir dar sunkina tai, kad vaikinas patinka.
Bet jeigu jis sako, kad negalės skirti tau laiko-tai ir reiškia-negalės. Ir tikrai liksi įskaudinta. Nes vaikinas neplanuoja rimtų santykių.
Panaši situacija buvo ir man, kada aiškiai buvau įspėta apie tai, kad normaliam bendravimui (poros) vilčių nedėčiau, nes laiko jis neturi. Taip ir nutiko-kaip sakė-laiko turėdavo mažai. Iš pradžių tikėjausi, kad laikui einant jis pripras ir kažkas pasikeis, bet deja.
Todėl kviečiu rimtai susimąstyti apie tai ir girdėti ką tau sako, o ne tą ką pati nori išgirsti.

Perskaičiau ir pagalvojau, kad , jeigu būtų greta kitas, tikrai tavimi besidomintis vaikinas, tai į tokius santykius nekreiptum dėmesio. O dabar atsiranda viltis.... gal kažkas užsimegs... Juk taip norisi meilės, artumo...Siūlyčiau neapgaudinėti savęs. Jei vyrui patinka moteris, niekas jo nesustabdys. Ne moters reikalas paskui vyrą bėgioti. Maža dėl ko jis vėl pradėjo rodyti dėmesį. Gal pačiam buvo vienišas periodas, tai ir pradėjo ieškoti šilumos. Jis viską pasakė. Labai patogu po tokių pasiaiškinimų pasinaudoti moters gerumu. Kaip kurioms po to tenka vienišoms vaikus auginti. Tada prasideda: visi vyrai kiaulės ir pan.