Prisimenu, kai pirmą kartą parašiau meilės laiškelį, jinai neteko žado, džiaugiasi nesveikai, buvau išgirtas, pamalonintas . Aš apimtas tokio džiaugsmo pradėjau rašyti vis daugiau, o ji vis labiau girti, dėkoti ir t.t. Pastaruoju metu, gal jau koks 6-7 laiškas, jokios reakcijos - apima neviltis, pyksti(tyliai ant savęs) ir vis sau prižadi - daugiau nerašysiu, bet nesusilaikai ir rašai, nes nori nustebint, iš jos negavau nė vieno laiškelio . Tokia pati situacija su SMS. Labiausiai į nevilti varo kai pagiri jos akutes, na žeri komplimentus, kokia jinai graži, o tau atsako, kad ji netokia. Jautiesi kaip gavęs iš plytos. Ji nuo pat pradžių vertino meilė, be pinigų, kaip ir aš. Išlepinau ar atšalo?
p.s. čia tik pusė istorijos...