kamile33: Draugavau su vaikynu 4metus ,kartu gyvenom, planojom kartu ateiti, norejom susilaukt vaiku , bet dievas ju niekaip nedave. sutarem ne labai gerai jis isgerinedavo o man tai nepatikdavo. mano brolis kuris tuo metu sedejo kalejime parode vienam vaikynui mano nuotrauka ir as jam patikau prase brolio telefono nr. , jis buvo viresnis uz mane 11 metu jau buvo atsidejes 8 ir buvo like 2 metai . brolis paklause ar duot nr. sakau duok pabendrausiu, bet as neziurejau i ji kaip i vyra. skambindavo man, tiesa sakant sulaukdavau is jo daugiau demesio nei is savo vaikyno ir nesuprasdama kaip isimylejau ji. nuvaziavau karta i pasimatyma jis man dar labiau tatiko simpatiskas , neatrode tarp musu toks metu skirtumas, bet pas mane buvo kompleksas as jo gedinausi nezinau kodel. seip neesu is tokiu mergynu gal mane trigde tas metu skirtumas o gal kad jis tiek sedejo kalejime. bet vistiek norejau su jo but , pasijauciau kitokia nei su to vaikynu su kurio gyvenau tiek laiko supratau kad myliu ji ir lauksiu tos 2 metus, bet buvo amnestija ir Ji 1,5 metu paleido anksciau. jis iskart atvaziovo pas mane ir nuveze susipazint su seima . Tiesa sakant man nelabai patiko jo seima visi tipo labai protingi motynai tai is vis mano manimu nepatikau, bet kazkur as ja suprantu pakalvojo kad sliuhiote kokia kalejime susipazino ir t.t susitikinedavom dar 3menesius man buvo su jo gerai, bet gyvenom 14km atstumu ir susitikinedavo ne labai daznai. nuejau pasitykrint pas gynekologa ir ji pasake kad as nescia jau 13 savaiciu pagal paskaiciavimus tai buvau nescia nuo savo buvosio, norejau darytis valyma bet buvo per vielu kaip pasake daktarai nenorejau to vaiko nes norejau but su jo nezinojau kaip jam pasakyt, bijojau kad busiu nesuprasta ir nenorejau jo skaudint. pradejau vengt susitykimu ir nusprenziau pasakyt kad nenoriu su jo but nors labai ji mylejau ir kankynausi kai jam tai pasakiau jis tik pasake taip tu mane ir mylejai. vaika pagimdziau sausi o turejau gimdit vasari tai gautusi kad gime 8 menesiu, bet daktarai pasake kad 7 ir supratau kad vaikas jo. va taip daktarai sugadino man gyvenima , ir suprantu ka padariau nepasakydama jam tiesos. mano mergytei jau 3 metukai panasei taip jo nemaciau, brolis sake kad jis turi kita. galvoju apie ji kiekviena diena nezinau ar myliu ar mane kankina tai ka padariau. nezinau ar gerai ar blogai padariau. dabar turiu vaikyna su kurio gyvenu jau 2 metus. bet mane ta praeitis nepaleka ramybei. patarkyt ka man daryt?kur as kalta?
Begimas nuo tiesos pakiso koja; suklupai, nezinai, kur eit, be to, dar atsirado atsakomybes jausmas ne vien tik uz save, bet ir mazaja gyvybe (tai labai gerai); sugrizk i vieta ta, kur pradejai klysti ir issiaiskink tiesa, kad nesikankintum ir galetum toliau kelia pasirinkt. Suprask, seima padeda klaidu isvengti, taciau ir duokle jai taip pat turi atiduot. Sekmes !
P.S. Nekaltink aplinkiniu, galvok, kaip isvengt savu klaidu, neipainiojant draugo, o sprendimus daryk pati.
