neliko nieko?

Nebezinau kur kreiptis pagalbos, radau sia svetaine.. su draugu draugavome beveik du metus, mylejome vienas kita, bandeme sieti ateiti kartu, taciau.. viskas pasibaige, prarado pasitikejima manimi, iskaudinau ji kelis kartus, jis mane skaudindavo taip pat, truko silumos bet meile buvo visagale visiem pykciam.. is pat pradziu nieko blogo negalvodama sakydavau sau: susigrazinsiu ji bet kokia kaina, taciau kam save apgaudineti? esame studentai, gyvename skirtinguose miestuose.. nesu maza mergaite, bijau apgaudineti save kad reikia laiko.. bijau rasyti, o jei ir rasyti ka? internetas geriausias dabartinis variantas ko galiu prasyt minciu, pagalbos ar palaikymo..

Įskaudinimai būna skirtingi ir dėl skirtingų priežasčių. Nemanau, kad, jei žmogų iš tikrųjų myli, gali jį skaudinti arba keršyti. Gyvenime ir taip skausmų pakanka - kam dar juos kurti?...Jei bijosite jam rašyti - nieko ir neišsiaiškinsite. Beje, reikia dar žinoti, ką jam parašysite. Bet kokiu atveju verta būti nuoširdžiai tiek sau, tiek jam. O galbūt tai ne jūsų žmogus. Žmonės dažnai nueina skirtingais keliais, ir dažnai tam, kad ateity sutikti savąjį. Linkiu jums sėkmės ir kantrybės:).

As panasioje situacijoje isbandes esu psichologo pagalba, tai patikek manimi kaip isgydo galva tiesiog eini i prieki ir viskas, atsizvelgiant ar tu nori pamirsti viska ar ne jei ne tai padeda tau prieiti vel prie to zmogaus bent kokioje situacijoje butum...
(kad siulau i psichologa kreiptis nesakau kad esi psichinis ligonis, nes tokius gydo psichiatrai, o tai jau yra visai kas kita... psichologas padeda zmogui tvarkytis gyvenima iveikti sunkumus)

Deja, taip jau yra, kad visi tie skaudinimai ir nepasitikėjimai atsiranda dėl nepilnavertiškumo kompleksų, nepasitikėjimo savimi.Provokuojame partnerius norėdami sužinoti, ar esame jiems svarbūs ir ar jie mus myli.Kartais nežinome(dažnai nežinome) ribos, kada reiktų liautis-ir dažniausiai nueiname per toli.Tiek toli, kad kelio atgal nebėra.
Tuomet tenka arba kovoti, arba-ne. Pasirinkus kovą-99 proc.tikimybės, kad nebesusiklijuos kas buvo(o laiko bus prarasta nemažai(ir pastangų), o pasirinkus "kapituliaciją"-išlošite laiko ieškodami kito.
Geriausiai būtų dabar palikti viską kaip yra, nebrendant atgal į tą pačią upę ir savyje paanalizuoti klaidas ir padaryti išvadas, kaip nebereikėtų elgtis ateityje.
Geriausia būtų pradėti save mylėti ir neleisti sau pačiai daugiau savęs skaudinti. Tiesiog nebegalvoti ir nebedraskyti jausmų, juolab, kad ir ne viename mieste.
Ateityje palinkėsiu geros kloties mezgant kitus darnius santykius.

Tai sako aplinkiniai, uzmirsk kas buvo pradek nauja gyvenima. Ar taip lengva imti ir viska pradeti is naujo kai dar myli ir reikia to ko jau nebeturi? Galvojau apie psichologo pagalba, ivairios veiklos bet kolkas jokiu veiksmu. Galvoju parasyti, o ka parasyti? Jausmas lyg neegzistuoju savyje ir nera del ko jau stengtis, manau neiseis jau niekas...

H. Fordas yra pasakęs: "manyk, kad gali; manyk, kad negali - abiem atvejais esi teisus". Jei manai, kad neišeis - taip ir bus. Jei tu nežinai, ką parašyti - nė psichologas nepatars.( beje jie ir neduoda patarimų terapijos metu).

Rytoj bandysiu manyti kad galiu, juokinga bet neturiu savo nuomones, reikia paskatiniu:) naktis ilga, o ka parasyti..

Geriausia tokiu atveju nuoširdumas - sakyti ar rašyti ką iš tikrųjų galvoji. Geros kloties:).

Manau zmones kartais maiso meile su prisirisimu. Kaip kokia baime mesti rukyti. Na tikriausia teko ne viena kart girdeti pasakyma, kad kas su duzo nebesuklijuosi, o jei ir suklijuosi tai neilgam... Labai lengva sakyt yra - pradek nauja gyvenima be to zmogaus..Tai yra begalo skaudu, bet laikas gydo zaizdas...

Siaip as tai manau, kad psichologas tikrai galetu padeti aiskiau situacija pamatyti. Pati studijuoju psichologija, ir man rodos, kad zmones daznai kreivai be reikalo ziuri i psichologijos puse. Nueitum, gal paciai taptu aiskiau kazkas, pasijustum po to stipresne. Nu nzn...

Siaip buna su santykiais ivairiai, bet jei tikrai nesi pati patenkinta santykiais, ir jie atrodo neperspektyvus, daryk kaip tau atrodo geriau, viskas savaime susigules... O pieva didele, zydinciu geliu pilna, tik pradek dairytis.