neliko nieko?

Dar be to kas cia ka apie psichinius ligonius pasakys negatyvaus, tai bus apkaltinti kvaila stereotipiska banalia nedemokratiska absurdiska ir gedinga diskriminacija.
Geriau nesnekekit apie tai, ko nezinot. Pazistu ne viena serganti zmogu, ir patikekit, kartais jie pasirodo dar geresni zmones, negu kad tokiu problemu neturintieji.
Ok?
Truputi galvojam ka snekam.
Paziurekit geriau i narkotiku pardavejus, moteru prievartautojus, zudikus ir kitus zmones, kurie neturi sazines. Va cia jum siaubas.
O ligoniu psichiniu didzioji dauguma nera pavojingi - atvirksciai, tai jiems blogai musu tamsioje visuomeneje.
Herakleitas: "akys ir ausys yra blogi liudininkai zmonems, turintiems barbaru sielas". Deja...

Sutinku ka sakote, bet nera viskas taip lengva kaip atrodo.. Bandysiu eiti pas psichologa Kaune, gal turite kazka parekomenduoti?
Pati sau netikiu kad galiu padeti, dziugu kad bent tiek pripazistu.

na ir kam tau psichologas?negi esi bevalė asmenybė? Neturi savo nuomonės? Nekontroliuoji saves? Manai, kad psichologas kažką padarys už tave? Ne, mieloji, kruviną darbą teks daryti pačiai-kovoti su savo ydomis. Išmokti sau nenuolaidžiauti. Tik patys galime spręsti savo problemas-ne draugai, ne psichologai...

Nesu bevale asmenybe, gyvenu vis dar, turiu savo nuomone - noriu susigrazinti ji. Valdausi, duodu laiko ir jam, jis bando viska pamirsti kas ivyko narkotikais, klubais lietuva maza kad ko nezinotum.. Gaila zmogaus o dar labiau gaila saves kad kankinuosi o kodel? gal reikia laiko, bet kiek teks kenteti?

Tokiu atvėju galiu patarti tik vieną - gyventi toliau. O jau kaip bus - taip. Jei bus lemta , jūsų keliai vėl susikirs. O iki tol tu mažiau sau kvaršink galvą , užsiimk kuom ,mokykis , pradėk sportuoti , eik su draugais dažniau į miestą pašėlti , belenką , tik nebūk viena. Aišku kartais irgi gerai pabūti su savim , apmąstyti viską kaip yra ir dėl ko. Galų gale suprasti savo padarytas klaidas . Galbūt su kitu žmogumi jų nebekartosi. Gyvenimas tam ir yra,kad mes mokytumemės. Kartais tenka skaudžiai nudegti , bet tai ir būna puiki pamoka mums. Sekmės !

P.S. Kas tau padės - tai tik tu ! Čia tavo gyvenimas ir tu jį statai nuo pamatų ir jei dabar įrodysi ,kad esi stipri ir kitus sunkumas tai pat išspręsi. Jei galvosi , kad esi per silpna , taip ir bus. Cia taip pasąmoningai ištikrųjų save nuteiki , tą pati ir psichologas tau gali pasakyti.

reikia kontroliuoti savo mintis ..jei pastebi, kad telkiasi niūros mintys pradėk darbuotis ; tinka visi darbai taip pat puikiai tinka malda jei tau tai ne svetima..svarbiausiai jas išvaikyti tas juodas tave graužiančias žudikes, nes jos keičia tavo gyvenimą..
nekaltink savęs, kad viskas taip pasisuko svarbiausia atleisk sau..nes tai graužia tave iš vidaus.Jei gali ką nors pakeisti keisk..parašyk,paskambink; išgirsk kaip yra iš tiesų kito žmogaus akimis.Tai padės...bet viskam reikia laiko; laikas geriausias gydytojas
todėl ir nesakau pamiršk ir pradėk gyvent toliau..tą padarysi su laiku ir kiekvienam jo reikia skirtingai

Visi sakote taip, bet pagalvokit imanoma viska pamirsti.. bendrauju su draugais, seima, imuosi ivairiausiu darbu reikia kazko kito, pacioj pradzioj budavo tai i gera.. dabar nebepadeda..

Pamiršti vargu ar įmanoma, bet to ir nereikia. Geriausia su ta patirtimi susigyventi, priimti tai, kas nutiko, kaip pamoką. Juk iš tikrųjų viskas, kas mums nutinka - pamokos, kurių galima nepaisyti ir toliau kankintis - o galima įsisavinti, kad daugiau nesikartotų. Paprastai neišgyventos,"neišmoktos" pamokos grįžta po kurio laiko dar rūstesniu pavidalu. Ir taip be galo - kol neišmoksi su jomis dirbti.