Sveiki, kaip pamiršti vyrą, kuriam jaučiu labai didelį geismą, kuriam paauglystėje skyriau daug savų minčių ir jaučiau pačią tikriausią ir stiprią meilę. Į mano, paauglės, svaičiojimus aplinkiniai žiūrėjo su šypsena. Neretai girdėjau nuomonių, kad tokios vaikiškos meilės praeina.
Iš tiesų maniau, kad praėjo. Net pačiai keista buvo, kaip sugebėjau pamiršti šį jausmą. Susipažinau su savo būsimuoju vyru ir, atrodo, visas gyvenimas pasikeitė. Su šiuo žmogum realybėje turėjau ir turiu viską apie ką su pirmuoju galėjau tik pasvajoti. Susituokėme. Buvau labai laiminga, kad mano vyras atnešė tiek daug džiaugsmo.
Atsitiktinai įsidarbinau įmonėje, kurioje dirba paauglystėje apsvajotas vyras. Viskas atgimė. Ypač aistra. Dabar ji gal net trigubai stipresnė. Tiesiog tirtu ir virpu prieš šį vyrą. Sunku net vienoje patalpoje būti (o laiko kartu darbe tenka praleisti daug)... Pradėjau jį lyginti su savo vyru. Kolegos charizmatiškumas ir subtilumas daug kartu nugalėjo mano vyro linksmumą. Man sutuoktinis atrodo ne toks patrauklus. Pradėjau vengti suartėjimų su juo. Dažniausiai iniciatyva būna vyro rankose. Nejaučiu tokio malonumo koks buvo. Kartais būnu su savo sutuoktiniu, o įsivaizduoju, kad su kolega.
Mano bendradarbis tikrai turi stiprų energetinį lauką, tai labai traukia. Būna akimirkų, kai daugiau apie nieką negaliu galvoti tik apie tai, kaip norėčiau jam atsiduoti visu kūnu ir visa siela. Deja, nemanau, kad jis man jaučia kažką panašaus. Be to, abu turime šeimas.
Kaip man jį pamiršti ir vėl džiaugtis gyvenimu? Tas patrauklus suskis sujaukė mano pasaulį. Aš jį idealizuoju nemažiau nei paauglystėje. Kartais atrodo, jog užtektų vieno karto ir geismas praeitų. O kas garantuos, kad tikrai praeis? Nenoriu būti neištikima savo vyrui, tai kertasi su mano principais ir įsitikinimais. Be to, mano vyras tikrai geras žmogus. Galbūt ne toks charizmatiškas, bet geras. Mes dažnai apie viską pasikalbame, aš nebijau jam būti atvira. Neseniai vyras pradėjo kalbėti apie tai, kad jo jausmai man nepakito, o mano elgesyje jis mato pokyčių, kurie jį neramina. Visada apie viską mes kalbėjomės, tačiau šito dalyko pasakoti nenoriu ir, manau, būtų kvaila. Bijau, kad tai nesugriautų mūsų šeimos. Tuo pačiu labai blogai jaučiuosi, kad tai slepiu.
Kaip man elgtis? Gal reikėtų visiškai nutraukti bet kokį bendravimą su kolega? Galbūt išeiti iš darbo? Padėkite rasti išeitį, nes kartais atrodo, kad iš to geismo man plyš galva.
