Monte: Rasau visiems kas gyvena, kuriu tokios vertybes kaip seima, atkaklumas santykiuose, bendri tiklsai.
Situacija paprasta, gal kazkas jau tai praejo ir bus man lengviau isgyventi si laikotarpi.
Kartu buvome keleta metu, artima draugyste, gyvenimas kartu. Kartais iskildavo visokiu klausimu: ar mums verta buti kartu ar busime laimingi, taciau nerades atsakymu ir zinodamas, kad turiu judeti pirmyn ir stengtis ta darydavau. Kartais aplnakydavo tox jausmas kad viskas veltui, kad pastangos neduoda jokiu vaisiu, pats kartais pratrukdavau ir prikalbedavau negraziu zodziu.
Ir viena diena santykiai tapo saltesni nei iprasta (zodziais engdavom viens kita ir pan), siuo metu mes nesame kartu, jau gyvename atskirai. Zinau ji dar Vilniuje taip pat kaip ir as ir nemanau kad gyvena su kitu, tikiuosi tai buciau suprates. Santykiai tarsi kazkur istrigo, kalbetis ji nenori, sako kad nera prasmes kad mes skirtingi ir pan.
Ar verta kovoti??????
Kovoti, kovoti ir dar kartą kovoti! Ji neturi santykių su kitu... vadinasi nenori, negali, nereikia. Kito nereikia.
Nebyra santykiai tik dėl vienos pusės klaidų - bet niekas nenori jaustis kaltas. O dar labiau sunku pripažinti savo klaidas, kai viskas suirzę, abu pikti, įsitempę... O jei klaidos esminės, susiję su socialinėmis savokomis, vertybėmis, įsipareigojimais...
Kiekvienas ateina su savo suvokimu ir gyvenimo modeliu...Tik kažko neišgirdote vienas kito žodžiusoe arba skirtingai supratote...
Labai sunku taikytis, labai skauda praeities klaidų padarytas žaizdas, labai jautru kalbėtis apie tai, bet verta. Dėl savo sutiktos antros puselės verta.... Prisimint kas buvo gera ir gražu ir malonu daryti/būti kartu ir atsargiai panagrinėti, o kurgi išsiskyrė bendrumas...
Ir rasti savyje jėgų nekaltinti kito....
Monte, aprašei tik vieną pusę... yra ir Ji. Manau, kad tikrai nuostabi, emocionali ir nepakartojama.... GAl ji todėl ir pyksta, kad irgi sunku pripažinti savo klaidas, pyksta, kad vis dar laukia ir tikisi..?
Aš už tai, kad du žmonės būtų kartu, o ne po vieną ... ir nesigauna viskas savaime, net jei esame labai panašūs...