Į kokią sveikatą tamsta mums čia siūlote išgerti, kai tiek daug aplink sąmonės užtvarų? Dabartiniais itin moderniais laikais neįmanoma būti ištikimai, ištikimu? Dauguma pasiduoda šiai modernybės traukai - tuštumos mąstymui, rusiškiems keiksmams ir prakeiksmams - motinų nuolatiniam žodiniam prievartavimui, kankinančiai prasmės stokai. Įkvėpiame moralę, o iškvėpiame paleistuvystę be prasmės. Juk žvelgiant į suklestėjusią neosovietinę postmodernistinę visuomenę jokia ne paslaptis, kad daugumą žmonių dabar drasko intelektualinė, seksualinė kančia ir beprasmybės šleikštulys, nebematant gyvenimo ir kūrybos, originalumo prasmės. Nebereikia šeimos. Seksizmas, lytinis primityvizmas neatneša nušvitimo moterims ir vyrams, nebent tik trumpalaikį malonumą, babkes, trumpalaikį pelną iš sekso, maišant realybę, mistiką, pelną ir natūralizmą bei smurtą. Prasmė, esmė tampa beprasmiški, nes išsiskleidžia kaip gyvenimo prasmės naikinimas ir nereikalingų žmonių gamyba. Seksas be prasmės švytėjimo yra panašus į aklą augalą savojo kūno tamsoje ir nelaisvėje. Prastuomenės gyvenimas perkrautas primityviu seksu, erotinėmis, buitinėmis fantazijomis, pseudokultūros, zvonkės užpakalio išlaisvinimu ir vartojimu(suvartojimu). Menkaverte pornografija neleidžia užmegsti pilnavertį vyro ir moters intymų dialogą. Dabar nepadoru užsiminti apie dvasinius tikslus ir intymumo srityje. Net pasamoningai bijome būti nešiuolaikiški ir atstumti, trokštame vertybių reliatyvumo, norime elgtis moderniai, liberaliai be atsakomybės ir būti seksuoti, mažumėlę ištvirkę, pasileidę ir neištikimi. Mintys prastos, o kartais visai nihilistinės...
DarniPora.lt