kas santuokoj yra svarbiausia....

Na tai žiūrėk, spręsk. Vyras, jūsų vaikai, būsimi anūkai irgi svrabūs, ar ne? O kas būtų buvę, jei ta pati senelė kuri, kaip rašai kadaise užsikrovė vaikus ir anūkus, būtų to nepadariusi, nes jaustų pareigą rūpintis savo senele? Kraštutinių sprendimų nereikia, reikia ieškot išeities, kompromisų...

Labai pritariu Astai 8, nes toks vyras, kuriam ir močiutė mažam vystyklus keisdavo, dabar josios nepripažįsta, tai ne žmogus, o pabaisa dvasine prasme turėtų būti... neduok dieve su tokiu beširdžiu žmogysta kam nors turėt reikalų... O minėtą Onutės problemą dėl šeimos išsaugojimo, manau, vistiek galima kaip nors išspręst, jei jos vyras nepanašus į tokį pat egoistą...
P.S. Žmogaus vidinės kultūros ir moralinio išprusimo lygis ir prasideda nuo gailesčio bei globos silpnesniajam, taigi nieko blogo ir šuniuką iš gatvės parsivest, jei juo bus tinkamai rūpinamasi...

Aha, tikrai, močiutė tikrai ne šeima. O ir šeip, pati kvaila buvo: visų pirma, neklausė senelio, kuris sakė, kam reikia tu benamių šuniukų, ups, anūkų, namie. Antra - kur kiti anūkai, kur kiti vaikai? Vienam prižiūrėti seną žmogų - labai sunku, bet keturiese pasidalinti rūpestį daug papraščiau.

na cia dar labai didelis klausimas kam pasisalint:) as tikrai nesutikciau, kad namuose gyventu dar kazkas be zmonos ir vaiku...